Šis miuziklas pagal gautų „Tony“ nominacijų skaičių buvo antras, bet galiausiai susišlavė daugiausiai. Keturias statulėles gavo atgaivintas „Sveika, Doli!“ (Hello, Dolly!) su Bette Midler. Tuo tarpu geriausia pjese buvo paskelbta trijų valandų meditacija apie diplomatiją „Oslas“ (Oslo).
B.Midler atsiėmė geriausios aktorės „Tony“ ir – auditorijos džiaugsmui – paliepė nutilti orkestrui. Savo šou ji apibūdino taip: „Jis geba pakelti jūsų dvasią šiais baisiais, baisiais laikais.“
„Brangus Evanai Hansenai“ prieš ceremoniją buvo antroje vietoje po 12 nominacijų gavusio miuziklo pagal Levo Tolstojaus „Karo ir taikos“ ištrauką „Nataša, Pjeras ir didžioji 1812 metų kometa“ (Natasha, Pierre & The Great Comet of 1812). Vis dėlto šis miuziklas gavo tik du techninius apdovanojimus: už geriausius apšvietimą ir dekoracijas.
Tuo tarpu visa šlovė atiteko „Hansenui“, pasakojančiam apie labai vienišą 17-metį, kuris išgalvoja buvusią draugystę su ką tik nusižudžiusiu klasės draugu.
B.Plattas dėkojo savo kolegoms aktoriams, darbuotojams ir šeimai, o tėvus pavadino savo herojais. Jis turėjo įkvepiančią žinutę jaunimui: „Dalykai, dėl kurių esat keisti, daro jus stiprius.“
Benjas Pasekas ir Justinas Paulas, neseniai pelnę „Oskarą“ už dainą „City of Stars“, skambėjusią kino miuzikle „Kalifornijos svajos“ (La La Land), pratęsė puikius metus apdovanojimu „Tony“ už geriausią muziką – „Hanseno“ dainas.
Po kelių akimirkų šio miuziklo istoriją parašęs Stevenas Levensonas laimėjo „Tony“ už geriausią libretą, o Alexas Lacamoire'as buvo pagerbtas „Tony“ už geriausią instrumentuotę.
Rachel Bay Jones gavo savo pirmąjį „Tony“ už darbą miuzikle. Šis apdovanojimas vainikavo jos ilgą karjerą scenoje.
Cynthia Nixon atsiėmė savo antrą „Tony“, šįkart – už darbą Lillian Hellman pjesėje „Laputės“ (The Little Foxes). „Sekso ir miesto“ (Sex and the City) žvaigždė C.Nixon padarė politinį pareiškimą: pasveikino visus, kas atsisako stovėti ir žiūrėti, kaip pasaulyje vyksta blogi dalykai.
Kevinas Kline'as savo trečią „Tony“ pelnė už egoistiško, pasisekimą tarp moterų turinčio artisto vaidmenį pjesėje „Present Laughter“. Be kitų, jis dėkojo vyriausybinei meno rėmimo agentūrai „National Endowment for the Arts“ ir humanitarinių mokslų rėmimo agentūrai „National Endowment for the Humanities“.
Andy Blankenbuehleris laimėjo antrą per dvejus metus „Tony“ už choreografiją: pernai buvo pagerbtas jo darbas miuzikle „Hamiltonas“ (Hamilton), o šiemet – miuzikle „Bandstand“.
Laurie Metcalf savo pirmąjį „Tony“ gavo kaip geriausia aktorė, už darbą pjesėje „Lėlių namai, 2 dalis“ (A Doll's House, Part 2). Aktorė, kuri turi tris apdovanojimus „Emmy“ už darbą seriale „Roseanne“, dėkojo savo vaikams.
Rebecca Taichman pelnė geriausio pjesės režisieriaus apdovanojimą už „Indecent“. „Gal sapnuoju? Ar tai kažkoks beprotiškas sapnas?“ – klausė ji.
Kevinas Spacey pirmą kartą vedė „Tony“ ceremoniją ir pradėjo ją pasitelkęs grakštų, autoironišką sąmojį, šokį, dainą bei pamėgdžiojo Glenn Close. Pradžios numeris susiejo visus keturis geriausio naujo miuziklo kategorijoje nominuotus spektaklius.
K.Spacey, kuris „Tony“ ceremonijos vedėju buvo patvirtintas šio darbo atsisakius kelioms kitoms įžymybėms, per 10 minučių trukusią įžanginę dainą pasijuokė iš savęs ir pamažu „susitaikė“ su vedėjo pareigomis, nors ir baiminosi, kad jį užgrius bjaurios „Twitter“ žinutės.
Transliacijos pradžioje paniuręs vedėjas pasirodė apsirengęs kaip pagrindinis miuziklo „Brangus Evanai Hansenai“ veikėjas, net su gipsu ant rankos, bet jau netrukus buvo lovoje ir padedamas Stepheno Colbert o šaipėsi iš miuziklo „Švilpiko diena“ (Groundhog Day). Vėliau jis užsiklijavo netikrą barzdą, tarsi būtų „Natašos, Pjero ir didžiosios 1812 metų kometos“ veikėjas, o galiausiai vaizdavo buvusį prezidentą Billą Clintoną ir komiką Johnny Carsoną.
Vakaro metu pylos kliuvo ir demokratams, ir respublikonams. S.Colbertas šaipėsi iš prezidento Donaldo Trumpo: vadino jį Vašingtono šou aktoriumi prasta šukuosena ir makiažu ir sakė, kad šis šou bus „uždarytas pirma laiko“ dėl prastų recenzijų. Vaidindamas B.Clintoną K.Spacey juokavo apie skandalą dėl buvusio prezidento žmonos elektroninio pašto paskyrų.
Bandydami supurtyti šou, prodiuseriai po 13 metų pertraukos vėl pasikvietė šokio grupę „The Rockettes“ ir paprašė visų keturių geriausios pjesės kategorijoje nominuotų dramaturgų pristatyti savo darbus.
„The Rockettes“ turėjo savo numerį ir šoko su kanadiečių miuziklo „Come From Away“, kurio veiksmas vyksta praėjus savaitei po Rugsėjo 11-osios teroro atakų, aktoriais. Miuziklas pelnė Christopheriui Ashley geriausio miuziklo režisieriaus „Tony“, kurį jis skyrė Rugsėjo 11-ąją dirbusiems gelbėtojams ir visiems tiems, kas tą siaubingą dieną pademonstravo kilnumą.
K.Spacey net pasijuokė iš gandų apie savo seksualinę orientaciją ir dainuodamas Andrew Lloydo Webberio dainą „As If We Never Said Goodbye“ iš „Saulėlydžio bulvaro“ (Sunset Boulevard), apsirengęs kaip G.Close, traukė „Aš prisipažįstu...“ Tada padarė pauzę ir pratęsė: „Dėl makiažo...“
Tada K.Spacey su cilindru, smokingu ir lazdele vadovavo stepo šokėjams, o po karštiligiško numerio paprašė, kad jo kardiologas būtų netoliese.
Šou pabaigoje vedėjas pasirodė kaip Frenkas Andervudas iš „Kortų namelio“ (House of Cards), drauge su tavo „televizine žmona“, kurią vaidina Robin Wright. Galiausiai jis su Patti LuPone užbaigė šou daina „The Curtain Falls“. Dainą parašė Bobby Darinas, kurį K.Spacey vaidino kine.
Tarp kitų laureatų yra geriausia atnaujinta pjese pripažinta Augusto Wilsono „Jitney“. „Sveika, Doli!“ žvaigždė Gavinas Creelas pelnė pirmąjį „Tony“ kaip geriausias antrojo plano aktorius.
Techninių ar žmogiškųjų nesklandumų, kurie temdė šiemetines kitų apdovanojimų ceremonijas, nebuvo, jei neskaitysime užsitęsusios B.Midler kalbos.
