„Tai man be proto svarbi diena, perversmas gyvenime. Su šia diena atėjo nauja patirtis, nauji jausmai, atsakomybė ir tuo pačiu priklausomybė“, – naujienų portalui tv3.lt šypsodamasi sakė žinoma moteris.
Šiemet N. Pareigytės dukra Patricija švenčia apvalų jubiliejų – mergaitei suėjo 10 metų. Nors dažnai moterys neslepia, kad vaikai užauga itin greitai, to pašnekovė tikina nepastebėjusi.
„Nepasakyčiau, kad man „prabėgo“ laikas. Kartais, kai pašnekame su kitomis mamomis, man atrodo, kad svetimi vaikai greičiau auga, nei Patricija. Pažiūriu į kolegių vaikus ir vis stebiuosi, kokie jie dideli.
Ingridos vyresniajai dukrai jau 15 metų, Godos irgi didelė mergaitė. Pačios dukrelė auga ne taip greitai, nes kasdien esame kartu, stebiu ją su pasididžiavimu. Gavosi labai puiki mergaitė“, – neslėpė ji.
„Su vyru ėjome tylėdami“
2012-ųjų lapkritį Nijolė su vyru Rimvydu laukė pasaulį išvysiančios dukrelės – stebuklo, kuris, kaip sako pati pašnekovė, gyvenimą tiesiog apvertė aukštyn kojomis.
„Prisimenu, kad kai po kelių dienų iš ligoninės išsivežėme ką tik gimusią Patriciją, buvo labai saulėta diena. Su vyru ėjome tylėdami, nes nesupratome, kas įvyko. Į ligoninę atvažiavome dviese, o išvažiavome trise. Nežinojome, kaip elgtis. Patricija mūsų pirmagimė ir kol kas vienintelis vaikas. Buvo daug baimės, nežinios, kas dabar bus. Naktimis nemiegojome – vis tikrindavome, ar ji kvėpuoja“, – juokėsi pašnekovė.
Moteris prisiminė, kad jos nėštumas buvo kiek ilgesnis, nei trunka įprastai, o paskutinėmis savaitėmis ji jautėsi itin išvargusi.
„Mano nėštumas buvo ilgesnis – aš Patriciją nešiojau ne 38-39 savaites, o 40. Tikrai labai norėjau pagimdyti, nes jaučiausi kaip begemotas, – juokėsi ji. – Atrodė, kad esu visą gyvenimą nėščia. Pati nieko nelaukdama atsiguliau į ligoninę: girdėjau kitų naujagimių klyksmą, gimdančias mamas ir tarsi atsirado motyvacija, kad ir man laikas gimdyti.
Iš tiesų ir buvo panašiai – dieną pagulėjau ir pagimdžiau. Manęs gimdymas negąsdino – aišku, tikrai skaudėjo, bet viskas pasimiršo tą pačią akimirką, kai vaiką padavė ant rankų. Taip viskas ir praėjo.“
Iki šiol Nijolė tikina norinti dukros gimtadienį paminėti kuo geriausiai – šventė visada būna išpildyta iki galo.
„Anksčiau aš labai stengdavausi dėl gimtadienių, visada rengdavau teminius gimtadienius su daugybe svečių, nuomodavau vaikų kambarius. Dabar Patricija pati nenori vaikams skirtų pramogų. Kadangi ji jau nebe pirmus metus labai myli žirgus ir daug laiko su jais praleidžia, tad dažnai gimtadienius švenčiame žirgyne.
Būna taip, kad šią šventę vaikas švenčia tris kartus – su seneliais, krikšto tėvais, su bendraklasiais ir kiemo draugais. Pavyzdžiui, sekmadienį bus žirgyno šventė, paskui šventė mokykloje ir galiausiai su seneliais“, – atskleidė atlikėja.
Ryšys stiprus tiek su tėčiu, tiek su mama
Pašnekovė gyrė dukrą, kuri tur įvairiausių pomėgių, dominančių sričių. Tiesa, Nijolė svarstė, kad ji pati vaikystėje muziką domėjosi labiau:
„Mes turime daug įvairių bendrų veiklų – daug keliaujame, kartu muzikuojame. Bet Patricija neturi tokios didelės meilės muzikai, kokią aš turėjau būdama vaikas. Mes dabar tik bandome įvairias veiklas ir su dukra ieškome pomėgių, kurie jai labai patiktų. Esame lankę dailę, muziką, šokius, baletą ir dainavimo pamokas. Dar padedame jai pačiai suvokti į kurią pusę linksta jos širdelė. Dabar muzikuojame, bet nerimtai.“
Sakoma, kad mamos ir dukros santykis – neabejotinai vienas stipriausių ryšių. Tačiau pirmuosius ryšius vaikas mezga ir kartu su tėčiu, kuris, kaip ir mama, moko pamatinių dalykų.
„Manau, kad ryšys su mama ir su tėčiu nėra palyginami dalykai. Labai svarbus dukros ryšys tiek su mama, tiek su tėčiu. Nėra taip, kad kažkuris svarbesnis, manau, kad abu tėvai duoda didžiulį indėlį vaiko gyvenimui.
Tiek mano tėtis, tiek mama skirtingai manimi rūpinosi ir kiekvienas jų rūpestis skirtingai manyje atsiskleidė. Abu tėveliai labai svarbūs ir į vaiko gyvenimą įneša savų spalvų“, – tikino moteris.
