Vieniems ji patinka, kitiems - ne, nes žodžio kišenėje neieško ir drožia teisybę į akis. 54-erių Nijolė Oželytė pirmiausia yra aktorė, kurios vaidmenų kraitis kine ir televizijoje įspūdingas.
Kitas aktorės buvęs labai rimtas „vaidmuo“ - politikė, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, o pats svarbiausias ir tikriausias - trijų dukrų mama, besidžiaugianti dviem anūkėlėmis.
Prieš pusketvirtų metų N.Oželytė pasitraukė ir iš televizijos ir buvo viešai pasižadėjusi negrįžti nei į televiziją, nei į politiką. Tačiau prieš kelias savaites ją netikėtai išvydome Baltijos televizijos laidoje „Sveikatai ir laimei“.
Kaipgi čia atsitiko, kad ji neišlaikė žodžio?
Niekada nesakyk „niekada“
„Gyvenimas toks permainingas, kad pavojinga yra prasitarti, jog ko nors daugiau nedarysi, - juokiasi Nijolė. - Kai nedalyvauji šitame „jomarke“, pasidaro visai vienodai, ką kas apie tave mano. Taip, prieš 3,5 metų atsisveikinau su televizija, o dabar grįžau“.
Jeigu pamenate, ji yra buvusi ir „buliumi“ laidoje „Korida“, ir dalyvavusi moterims skirtose laidose. O pastaruoju metu, kaip pati šypsodamasi sako, gyveno ramų pensininkės gyvenimą. Vasarą su savo mergaičių komanda, dukromis ir anūkėmis, ilsėdavosi jų pamėgtoje Pervalkoje, daug keliavo, pamatė pasaulio, išmoko medituoti, atsikratyti ligų pasitelkdama jogą, nardyti, o šį pavasarį Malaizijoje net buvo susidūrusi su rykliais.
„Iš tiesų juk aš niekur nedingau. Kokia buvau, tokia ir likau“, - juokėsi pašnekovė.
Nijolė apgailestauja, kad žmonės nesupranta, jog „Koridoje“ ji visai neketino demonstruoti savo pažiūrų, kam nors draskyti akių. Ji norėdavo elgtis pagal scenarijų, tačiau tiesioginėje karštų diskusijų apie aktualijas laidoje N.Oželytė buvo „bulius“, užspeistas į kampą, ir turėjo gintis. Tad kartais užmiršdavo, ką iš anksto būdavo suplanavusi kalbėti, o išlįsdavo jos emocingasis „aš“.
„Džiaugiuosi, kai dar ir dabar perskaitau internete komentarus, kad žmonėms patiko mano kovingumas ir mintys, už kurias kovojau. Bet tie laikai praėjo. Į politiką nenorėčiaugrįžti, o štai grįžimas į televiziją susijęs su meile“, - sakė pašnekovė.
Meilė gimdo kantrybę
Labai smalsu, su kokia meile. „Dabar, kai man 120 metų, o iš tikrųjų aštuoniolika, supratau, kad meilė yra labai plati sąvoka, - kvatoja, tačiau netrukus surimtėja ir aiškina toliau. - Tai meilė žmonijai, pasauliui, Dievui, viskam. Meilė nėra trynimasis, kaip triušių į vienas kitą... Vienintelis vertingas produktas, kurį gimdo meilė, yra kantrybė. Jeigu tu „nesukapoji“ to, kas tau skirta jaunystėje, turėk kantrybės palaukti, nes palaima gali ateiti ir senatvėje“.
Apie kantrybę sulaukti savo valandos liudija ir sugrįžimas į ekranus. Populiari Baltijos televizijos laida „Sveikatai ir laimei“ Nijolę suviliojo ir pačiu pavadinimu, ir žaismingumu bei teatrališkumu.
„Tokie dalykai kaip laimė ir sveikata labai svarbūs gyvenime ir vienas nuo kito neatskiriami. Be to, Arvydas Ilginis - mano sena meilė. Kalbu visai rimtai, nepaisydama to, kad laidos režisierė Lolita yra jo žmona“, - paslaptingai šypsosi pašnekovė.
Mokyklinis valsas su Arvydu Ilginiu
Paaiškėjo, kad Nijolė ir Arvydas mokėsi toje pačioje sostinės 23-oje vidurinėje mokykloje. Tik jis buvo keliomis klasėmis aukščiau. Per mokyklos vakarėlius, į kuriuos būsimoji aktorė eidavo retai, nes (kaip pati ne vieną kartą yra prisipažinusi) „buvo ryža ir negraži“, galima sakyti, jis buvo vienintelis, kviesdavęs ją šokti.
„Nieko nekalbėdavo, bet šokdavo, o laiškelius rašinėdavo kitai mano klasės draugei Jūratei“, - pasakojo aktorė ir pridūrė, kad sielų bendrumą su šiuo vaikinu ji jautė.
Apie tai sužinojo visa mokykla tada, kai Arvydas, būdamas abiturientu, per lietuvių kalbos pamoką rašydamas laisva tema prisipažino: „Myli? Ne. Tikrai? O kodėl?.. Jos raudoni plaukai ir žydros akys“. Visiems buvo aišku, apie ką čia.
„Daug kas šaipėsi, o man buvo gėda. Parašyti parašė, o koridoriuje nekalbindavo. Bet vėliau, kai jau tapau aktore ir buvau ištekėjusi už Sauliaus (dailininko Sauliaus Vaitiekūno - aut. past.), jis man siųsdavo atvirukų ir sveikindavo su gimtadieniais. Tai tokia buvo mūsų meilė. Tokia ir dabar yra: santūri, skaidri, šviesi“, - vėl šypsosi N.Oželytė.
Kompleksų ji atsikratė, kai tapo aktore ir buvo kviečiama filmuotis garsiausiuose to meto kino ir televizijos filmuose. Drąsos ir ryžto jai taip pat nestigo ir kai ėjo į politiką su pirmaisiais atkūrusiais Lietuvoje nepriklausomybę.
Patriotizmą - į Raudonąją knygą
Dabar, kai politikų patriotizmą galima būtų įrašyti į Raudonąją knygą, N.Oželytė nebijo šiais laikais viešai prisipažinti, kad ji jaunystėje norėjo būti tokia kaip Zoja Kosmodemjanskaja: „Nežinantiesiems priminkite, kad tai tokia Tarybų Sąjungos partizanė, kuri žiauriai kankinama nepasidavė ir neišdavė savo draugų. Aš visada norėjau mirti už tėvynę. Patikėkite, tai, ką sakau, nėra deklaratyvi frazė. Gyvenime ir dirbdama Lietuvos Parlamente dariau tai, kuo tikėjau, ir man buvo vis tiek, ar tai kam nors patinka ir įtinka, ar ne... Stengiausi būti nuoširdi ir tikra. Kai kas keikia ir nenori skaityti internautų komentarų, nes tam taip pat reikia drąsos. Aš to nebijau ir, kai randu kokio nors žmogaus nuomonę, kad mane vertina už tikrumą ir tiesą, esu laimingiausias žmogus“.
O į politiką, pasak jos, gali eiti tik tie žmonės, kurie nebijo sakyti tiesos, neturi ko slėpti: „Man politika yra pasiaukojimas. Todėl tie žmonės, kurie pasiryžta tapti politikais, neturi teisės nuo kitų ko nors slėpti - net iki lovos reikalų. Nieko neturiu prieš gėjus kaip žmones, tačiau žmonės turi žinoti, kas yra kas. Aš turiu teisę žinoti, kas kuria įstatymus, kas mums rašo taisykles: normalus žmogus, iškrypėlis ar beprotis“, - griežtai kalba aktorė.
„Dabar, kas vyksta Lietuvoje, - tai politiniai žaidimai, o ne politika. Antra vertus, tiesa yra ir tai, kad kiekviena tauta turi tokią valdžią, kurios ji nusipelno. Tiesa, ne visi meldžiasi toms pačioms vertybėms. Kaip šviesioji visuomenės dalis gali įveikti kitą dalį? Tai jau didesnių tyrinėjimų sritis. Mano nuomone, svarbiausia yra žmonių švietimas ir kantrybė. Turi išaugti karta, kuri neleis iš savęs tyčiotis“, - sakė N. Oželytė.
Aktorė tikina, kad ji dabar neketina taisyti pasaulio, draskytis ir ką nors įrodinėti, nes tai, anot jos, kol kas beviltiška. „Būkime kantrūs ir rūpinkimės savo sveikata, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalba pašnekovė, kuri dalysis su žiūrovais savo patirtimi apie sveiką gyvenimo būdą. - Per tuos 3,5 metų turėjau progos pasitikrinti save. Ar esu reikalinga žmonėms, ar galiu pati apsieiti be televizijos, o televizija be manęs? Paaiškėjo, kad negalime. Savo viduje jaučiau, kad noriu būti kartu su žmonėmis, kad turiu kuo su jais dalytis. Mama man sakydavo: „Vaikeli, kokia tu nelaiminga, kaip tau gyvenime nesiseka“. O aš jai atsakydavau: „Mama, neverkšlenk, aš laiminga, nes turiu dukras, energijos ir šiek tiek moteriškos išminties“.
Pervalka dovanoja stebuklus
Užauginusi tris dukras N.Oželytė prisipažino, kad yra laisva, laiminga, bet kartais pasijunta vieniša. Tiesa, jauniausioji dukrelė Elenytė dar yra šalia, su vyresnėlėmis Ieva ir Saule ryšiai taip klostosi kuo puikiausi, o ką jau kalbėti apie anūkėles. Nijolė ir jos mergaitės, kaip ji pati teigia, sielos ir kūno atgaivą pajunta vasarą Pervalkoje, kurią yra pamėgusios jau daugelį metų. Aktorė teigia kasmet atrandanti ką nors nauja savo sielai arba pritaikanti sau, kas užmiršta sena.
Štai šiemet bevaikštinėjant po kopas, pučiant gaiviam vėjeliui nuo jūros, neretai toptelėdavo mintis, kad neverta savęs gailėtis, kad visos meilės jau praeityje, kad gali dar dažniau pabelsti į duris liūdesys. Ir staiga nušvitimas: „Poravimasis yra tik kūno poreikis, o ne sielos - šovė mintis į galvą, kai vaikščiojau palei Kuršių marias“.
Ta mintis, pasak jos, nuramino graužatį, kad šiuo metu jokio žmogaus nėra šalia. Kas žino, ką kitą vasarą Nijolei padovanos Pervalka. O kol kas ji tiesiog mėgaujasi galimybe keliauti, įspūdžiais ir adrenalinu, kurį patyrė egzotiškuose kraštuose. Juk ne kiekvienas patiria pavojingų žaidimų su rykliais prie tolimosios Malaizijos krantų, kokius ji žaidė pavasarį.
„Nežinau, ar jums pažįstamas toks jausmas, kai tave po vandeniu tarsi užhipnotizuoja ir visa ta gelmių ramybė kužda: „Nijole, pasilik“. Tik protas vis dėlto grąžina į viršų“, - prisipažino aktorė.
Grįžo pasitikėjimas
Nijolė, galima sakyti, niekada nevaikščiojo pas gydytojus. O atsitiko taip, kad ji nusivylė vienu gydytoju, kuris jai, kai laukėsi vienos iš dukrų, diagnozavo baisią ligą.
„Aš artistė, kodėl turėjau sau rautis plaukus? Todėl šypsojausi ir bandžiau paaiškinti, kad man viskas gerai“, - pasakojo moteris. Žinoma, ją apėmė didžiulė baimė ir neviltis, bet viskas baigėsi gerai. Kaip paaiškėjo, daktaras buvo neteisus. „Mirties nebijau, bet kam gąsdinti žmones“, - svarstė Nijolė.
Tad nuo to atsitikimo ji į medikus kreipdavosi tik tada, kai gimdė arba reikėdavo tvarkyti ar išsirauti dantį.
„Bet turiu juk gyvą kūną, turėjau su juo sugyventi, paisyti jo poreikių. Esu ekstremalė, todėl tai, kokiais būdais jį puoselėjau, kokiais jogos pratimais užsiiminėjau, kiek laiko per dieną stovėdavau ant galvos ir kaip gydžiausi peršalimo ligas, nesiūlyčiau kitiems mėginti, nes tai mano patirtis. Kitas gali nesuprasti ir pakenkti sau“, - teigė pašnekovė.
Tiesa, Nijolė prisipažino, kad dirbdama laidoje „Sveikatai ir laimei“ turėjo progos susitikti su aukštos kvalifikacijos medicinos žmonėmis ir pakeitė savo kategorišką nuomonę apie gydytojus.
Požiūris
„Viskas pasaulyje turi priežastį ir pasekmę, viskas kada nors atsistoja į savo vietas. Tai ir yra harmonija“, - sako pašnekovė.
Ir dar šis tas iš aktorės savito požiūrio į žmogiškąsias vertybes. Anot jos, jeigu žmogus gerbia savo kūną, tai jis turi būti pridengtas. Visokios nuogybės, kurių pilni žurnalai, jai kelia pasišlykštėjimą.
Be to, N.Oželytė netikėtai prisipažįsta, kad pati sau buvo bjauri tada, kai laukėsi: „Vaikščiojau palaida suknele, kuri slėpė mano pilvą ir suapvalėjusį kūną, ir nekenčiau savęs. Tuo metu moteris virsta fabriku, mašina, kuri kažką gamina. O dar baisiau, kai jos fotografuojasi ir tuos savo pilvus demonstruoja viešai“.
N.Oželytė nesižavi ir ilgai kartu išgyvenusiais šeimos žmonėmis. Kai ji pamato du pagyvenusius žmones, susikibusius už rankų, netiki jų laime, nes jų prigesusios akys išduoda rutiną.
„Rutina ir abejingumas - didžiausi mano priešai. Tai, ką patyriau gyvenime, užtektų 500 serijų filmui“, - sako moteris.
Nijolė Oželytė. („News Bridgepix“ nuotr.)
