Vilniuje surengtos visuotinės sveikatingumo akcijos metu visi norintieji galėjo nemokamai išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje
Paskutiniąją birželio dieną sostinės Gedimino prospektu vaikščiojo simbolinė giltinė ir ragino praeivius atkreipti dėmesį į cholesterolio problemą. Praktika rodo, kad panašiose akcijose žmonės aktyviai dalyvauja bei domisi sveikatos problemomis, nes paprastai užmiršta tai padaryti kasdien.
Cholesterolio giltinė griebia kas antrą
„Širdies ir kraujagyslių ligos mūsų šalyje pasiekė kritinį lygį – kas antras žmogus Lietuvoje miršta būtent nuo jų. Viena pagrindinių ligų priežasčių – didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Labai dažnai žmonės mano, kad ši problema gali paliesti visus, bet ne juos, tačiau statistika sako ką kita. Todėl vienu akcijos simbolių pasirinkome giltinę, kuri iš vienos pusės šiek tiek šiurpina, iš kitos – padeda atkreipti dėmesį į itin svarbias sveikatos problemas“, – sako vienas akcijos organizatorių, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas Pranas Šerpytis.
„Jau keleri metai Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų statistika nesikeičia į gerąją pusę, o tik blogėja, tačiau daugelis lietuvių vis dar neskiria pakankamai dėmesio cholesteroliui ir nelaiko to rimta problema“, – sako Saulius Šabūnas, farmacijos bendrovės „AstraZeneca Lietuva“ generalinis direktorius. Pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta daugiau kaip 18 mln. žmonių. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet pasiglemžia vidutiniškai apie 24 tūkst. gyvybių, iš kurių – beveik 64 proc. vyrų ir 46 proc. moterų. Tarp Europos Sąjungos valstybių pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuva yra priskiriama prie padidintos rizikos šalių.
Esame linkę kaupti cholesterolį
„Šia akcija norime atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra labai blogas ženklas, – sako „Astra Zeneka“ kardiologijos produktų vadovas Giedrius Stankevičius. – Tikrintis cholesterolio kiekį reikėtų pradėti jau nuo 40 metų. Jeigu jis normalus, galima tikrintis kas 5 metai. Vyresniems žmonėms tai daryti reikėtų dažniau.“
Kartais žmonės mano, kad svarbiausias dalykas, lemiantis cholesterolio kiekį, yra mityba. „Iš tikrųjų maistas yra svarbu, bet jis cholesterolio kiekį lemia tik 30 procentų, – sako G.Stankevičius. – Net 70 procentų cholesterolio pasigamina organizme. Sveikai besimaitinantys žmonės taip pat jo gali turėti daugiau, juk kartais pats organizmas linkęs jį gaminti. Cholesterolis ne tik užkemša kraujagysles, bet ir sukelia jų uždegimus. Kraujagyslės tampa nestabilios ir bet kuriuo momentu gali įplyšti.“
Pasirodo, tai lemia genetika. Mes, lietuviai, šia prasme nelabai gerai genetiškai sudėti – esame linkę kaupti cholesterolį, priklausome padidintos rizikos grupei. Tokie yra visi Baltijos šalių ir Skandinavijos gyventojai. Šiauriečiai kažkodėl du kartus dažniau nei pietinių kraštų gyventojai yra linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kraujospūdis, rūkymas ir nutukimas
Gydytojai vienu balsu tvirtina, kad širdies ir kraujagyslių ligų dažnumą lemia ne tik mūsų genetinis paveldas, bet ir kiti faktoriai: kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje. O daugiausia kenkia nutukimas ir rūkymas.
„Žmogaus, nesirgusio širdies liga, blogojo cholesterolio kiekis neturi siekti 5 mmol/l. Jeigu tas kiekis yra didesnis, būtina jį mažinti. Patartina laikytis dietos, keisti gyvenimo būdą arba vartoti vaistus, – sako G.Stankevičius. – Aukštą kraujospūdį (140x90 yra laikomas per didelis) taip pat reikia mažinti.“
Akcijos organizatoriai sako, kad jaučiasi atliekantys kilnią misiją, nes mirtingumas nuo širdies ligų vis didėja, be to, miršta vis jaunesni.
Meilė Jančorienė
