Skelbiama, kad prieš mirtį J. Šatunovas ilsėjosi draugų kompanijoje. Ryte jie visi išsiruošė į žvejybą. Atlikėjas gurkšnojo alų, tačiau staiga pasijuto blogai. Pradėjo skųstis skausmais širdies plote. Namuose vaistų nebuvo, todėl draugai nuvežė jį į artimiausią polikliniką. Ten stabilizuoti „Laskovyj maj“ atlikėjo būklės nepavyko, todėl buvo iškviesta greitoji, kuri nuvežė į artimiausią Domodedovo ligoninę.
Pakeliui į ligoninę J. Šatunovo širdis sustojo, tačiau jį pavyko trumpam atgaivinti. Nepaisant medikų pastangų ligoninėje atlikėjas mirė.
Jurijus Šatunovas užsienio žiniasklaidai anksčiau prisipažino, kad mėgsta alkoholį. Tiesa, jis jį vartoja ne dideliais kiekiais ir su tam tikrais patiekalais. Taigi, baltasis ir raudonasis vynas bei vokiečių pamėgtas alus jau seniai įžengė į jo gyvenimą. Buvęs „Laskovyj Maj“ solistas pažymi, kad vakarienės metu neatsisako taurės vyno.
„Jei atvirai, aš tik kartais geriu! Mėgstu gerti, pavyzdžiui, valgydamas baltą žuvį, mėsą ar kuoją“, – su ironija kalbėjo muzikantas.
Tuo pačiu metu Jurijus tikina propaguojantis sveiką gyvenimo būdą ir visada atrodydavo daug jaunesnis nei iš tiesų. Dainininko gerbėjai tikino, kad jis vis dar atrodo kaip paauglys, kažkada užkariavęs jų širdis.
„Jura buvo mano pirmasis tobulo vaikino pavyzdys. Jis buvo toks gražus, aš įsivaizdavau, kaip bėgame pajūriu, o jis mane bučiuoja. Tai mano fantazija“, – prisiminimais dalijosi jo gerbėja Anfisa Čechova.
Jurijus Šatunovas savo muzikinę karjerą grupėje „Laskovyj maj“ pradėjo būdamas 13 metų. Stipraus balso našlaitis iš vaikų globos namų greitai užkariavo žiūrovų širdis, kurie iki šiol jo koncertuose aistringai dainuodavo „Belyje rozy“ ir „Sedaja noč“.
„Viskas buvo kaip sapnas. Man atrodė, kad taip neturėtų būti. Nemanau, kad aš savo gerbėjams daug daviau“, – anksčiau sakė Šatunovas.
Sunki vaikystė
1973-iaisiais Baškirijoje gimęs atlikėjas augo sunkiomis sąlygomis: nuo pat mažumės tėvų šalia jo nebuvo. Iki ketverių jis augo su seneliais iš motinos pusės, o kai sulaukė 11-os – nuo širdies nepakankamumo mirė jo motina.
Tėvas jo nepripažino ir su juo nebendravo. Ilgainiui jį į savo įstaigą pasiėmė kaimo gyvenvietės Akbulak meniškos krypties vaikų namų direktorė. Grupė „Laskovyj maj“ įsikūrė 1986-aisiais (jam buvo vos 13 metų), kuomet J. Šatunovas dar gyveno Orenburgo vaikų namuose.
Būtent tuo metu buvo sukurti pagrindiniai grupės hitai: „Belyje rozy“, „Leto“, „Pust budet noč“, „Tajuščij sneg“ ir kiti. 1988-aisiais, išgirdęs grupės atliekamas dainas, globoti jaunuolius ėmėsi prodiuseris Andrejus Razinas. Grupė gyvavo labai trumpai – iki 1991-ųjų. Tačiau sulaukė milžiniško populiarumo, o subyrėjo netrukus po to, kai iš jos pasitraukė J. Šatunovas. Atlikėjas išvyko studijuoti į Vokietiją, o vėliau pradėjo savo solinę karjerą.
Atlikėjas buvo vedęs teisininkę Svetlaną, su kuria susipažino 2000-aisiais. Turėjo sūnų Denisą (gimęs 2006-aisiais) ir dukrą Estellą (gimusi 2013-aisiais). Pastaruosius kelis dešimtmečius gyveno Vokietijoje.
Mūšiai teismuose
Pastaruosius kelerius metus Jurijus Šatunovas teismuose kovojo su buvusiu savo prodiuseriu Andrejumi Razinu dėl „Laskovyj maj“ dainų teisių. Dainininko ir prodiuserio akistata prasidėjo prieš daugelį metų, kai Šatunovas nusprendė palikti „Laskovyj maj“ ir pradėti solinę karjerą. Nuo tada Razinas visais įmanomais būdais trukdė atlikėjui realizuoti save scenoje, uždraudė atlikti publikos pamėgtus hitus.
Dėl to muzikantas padavė jį į teismą, o prodiuseris teigė, kad Jurijaus atliekamų dainų autorystė priklauso jam, ir tik jis turi teisę nuspręsti, kas jas panaudos savo kūryboje.
Teismo procesą laimėjęs J. Šatunovas vietos žiniasklaidai sakė: „Aš turiu eilę dokumentų, kuriuose nurodyta, kad aš esu dainų teisių turėtojas. Viską, ką bando prieš mane įrodyti Andrejus Razinas, aš vadinu priešmirtiniais traukuliais“. Birželio 22-ąją jis dar komentavo Rusijos žiniasklaidai vykstančius teismo procesus, kurie baigėsi jo pergale. Teismas leido muzikantui grupės hitus atlikinėti savo koncertuose.