Kas yra diktatoriaus mylimiausio sūnaus 17-mečio Nikolajaus motina, oficialiai išvis nežinoma. Pasak žiniasklaidos, dažnai su Lukašenka pasirodantis sūnus yra tik vargšas vaikas, atimtas iš mamos tik tam, kad propaguotų diktatoriaus asmenybę ir jo politinį režimą.
Jaunuoliui tik 17 metų, prieš įvykius Ukrainoje jis buvo nepaprastai populiarus.
Viename interviu Nikolajus prisipažino, kad galvoja apie politinę karjerą, nes nuo vaikystės gyvena su gimtosios šalies ir piliečių problemomis. Jis taip pat domisi sportu bei žaidžia ledo ritulį „Baltojoje“ komandoje.
Romanas su gydytoja
Po to, kai Aliaksandras sugebėjo įsitvirtinti Baltarusijos prezidento poste, jis paprašė surasti jam asmeninę gydytoją. Tuometinė sveikatos apsaugos ministrė Inesa Drobyševskaja surado jam medikę iš Bresto – Iriną Abelskają.
Pastaroji šalies vadovą lydėjo visur: nuo dalykinių susitikimų iki atostogų. „Belsat“ netgi pasakojama istorija, kaip A. Lukašenka iškeldino iš gretimo kambario viešbutyje užsienio reikalų ministrą, kad galėtų įkurdinti I. Abelskają.
2001-aisiais ji buvo paskirta Respublikinės ligoninės vyr. gydytoja. I. Abelskajos motina, Liudmila Postojalko, tampa sveikatos apsaugos ministre. A. Lukašenka savo santykių su gydytoja neviešino. Tačiau 2004-aisiais jam gimsta sūnus Nikolajus, kuris vis dažniau pasirodo viešuose renginiuose kartu su tėvu.
Jokių oficialių įrodymų ar fotografijų, kurie leistų teigti, kad jis yra bendras Aliaksandro ir Irinos vaikas – nėra. Kita vertus, užtenka pasižiūrėti į Nikolajų ir nesunku suprasti, kas jo mama – panašus į Iriną kaip du vandens lašai. Paneigimo taip pat nebuvo, o Baltarusijos žiniasklaida ir ekspertai faktiškai neabejoja šios informacijos tikslumu. Maža to, A. Lukašenka yra užsiminęs, kad Nikolajaus mama yra gydytoja, nors daugiau detalių atskleisti nenorėjo.
Tiesa, netrukus po Nikolajaus gimimo, 2007-aisiais, Irina yra atleidžiama iš vadovaujančių pareigų ligoninėje ir pradeda dirbti paprasta specialiste. Tuomet žiniasklaidoje pasipila pranešimai, kad jai netgi neleidžiama matytis su sūnumi.
2009-aisiais I. Abelskaja yra grąžinama į ligoninės vyr. gydytojos pareigas.
Artimų santykių užuomazgos
Žlungant Sovietų Sąjungai, daug baltarusių visai nenorėjo matyti jos kritimo – paskutinių poros dešimtmečių atneštas stabilumas jiems labai patiko. Būtent todėl dar prieš Lukašenkai ateinant į prezidento postą 1994-aisiais, šalis jau turėjo artimą ekonominį ir politinį santykį su Rusija.
Lukašenka greitai suprato, kad ekonominė integracija su Rusija – geras žingsnis. 1999-aisiais abi šalys pasirašė sutartį, kuria įtvirtino savo sąjungą. Tai nereiškė visiško susijungimo – abi šalys išlaikė savo suverenitetą, o bendros valiutos, mokesčių ir gynybos svajonės taip ir neišsipildė. Visgi, keletą institucijų jos dalijasi jau daugiau nei dvidešimt metų.
Nors asmeniniai santykiai tarp A. Lukašenkos ir V. Putino nebuvo labai geri, Baltarusijai ekonominis sutarimas tarp šalių naudingas – dalis Minsko ir Lukašenkos politinės galios ir ateina iš lėtai augančio ekonominio stabilumo, kurio didelė dalis – Rusijos teikiama pigi nafta ir dujos.
Krymo okupacija ir Lukašenkos rinkimų spektaklis
Nors Rusijos ir Baltarusijos santykiai jau ilgą laiką buvo glaudūs, Putino režimui pradėjus Krymo aneksiją, Lukašenka šių veiksmų pripažinti neskubėjo. 2014-aisiais Baltarusija ėmė nusisukti nuo Rusijos ir atsigręžti į vakarus.
2020-ųjų pradžioje šių dviejų šalių santykiai buvo ypač šalti. Tačiau po paskutinio rinkimų spektaklio Baltarusija ir vėl buvo priversta vėl bėgti ieškotis prieglobsčio po Kremliaus sparneliu. 2021-ųjų lapkritį šalys sutarė dėl ekonominės integracijos programos.
Tiesa, pačių vyrų santykiai niekada nebuvo šilti – iš Putino ir Lukašenkos kūno kalbos garsiojo susitikimo metu vis dar šaiposi viso pasaulio internautai. Tūkstančiuose po internetą pasklidusių „memų“ aiškiai matoma, jog Putinas yra žymiai labiau pasitikintis savimi ir „dominuojantis“ situacijoje.
V. Putinas puikiai žino, kad A. Lukašenka negali jam pasipriešinti – jis yra silpnas, o jo šaliai ekonomiškai gyvybiškai svarbus bendradarbiavimas su Rusija. Lukašenka nebegali iš Putino reikalauti lygybe pagrįstų santykių.
Rusijos siunta į Minską – 32 reporteriai
Kalbant apie Lukašenkos ir Putino santykius, sunku nepaminėti ir rusiškos žiniasklaidos vaidmens. Prasidėjus protestams po paskutinių rinkimų Baltarusijoje, ši tapo vienu iš įrankių, kurių pagalbos Lukašenka pasiprašė siekdamas valdyti kilusią krizę. Šių žurnalistų diktatoriui prireikė po to, kai baltarusiai žurnalistai vienas po kito atsisakė dirbti.
Televizijos „Russia Today“ Margarita Simonyan taip pat vadovauja ir kitai žiniasklaidos priemonei – „Sputnik“. M. Simonian iš Lukašenkos paėmė pirmąjį interviu po 2020 metų rugpjūtį vykusių rinkimų. Pastarasis užtruko beveik dvi valandas.
„Russia Today“ tuo metu į Minską išsiuntė net 32 reporterius, pirmi jų mieste pasirodė dar rugpjūčio pabaigoje. „Jie buvo pasamdyti, kad užkištų skylę, likusią po to, kai iš darbų išėjo visi vietiniai ekspertai“, – sakė Vokietijos Brėmėno universiteto profesorius Nikolajus Mitroškinas.
Baltarusiai kaip mat pastebėjo pokyti savo televizorių ekranuose. Išaugo neapykantos kiekis, maža to, reporteriai ėmė Baltarusiją vadinti rusišku šio žodžio atitikmeniu, o į Lukašenką ėmė kreiptis...žodžiu „Batka“ (tėtušis).
