• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmą kartą netoli Vilniaus esančioje saugomoje teritorijoje, Neries regioniniame parke, pastebėtas itin retas Lietuvoje paukštis – žvirblinė pelėda.

REKLAMA
REKLAMA

Glaucidium passerinum stebėta Dūkštų ąžuolyne, bekremtanti pasigautą pelėną. Žvirblinė pelėda įrašyta ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir į Berno konvencijos II priedą ir paukščių direktyvos I priedą. Mokslininkai mano, jog dabartinę Lietuvos populiaciją sudaro tik apie 50 – 150 perinčių porų.

REKLAMA

Pasak Neries regioninio parko vyr. specialisto Sauliaus Pupininko, norisi tikėti, kad žvirblinė pelėda Dūkštų ąžuolyne pastebėta neatsitiktinai. Jau keleri metai čia nėra vykdomi kirtimai, atsiranda vis daugiau drevėtų medžių. Palinkėkime šiai pelėdai saugaus ir sotaus gyvenimo Dūkštų ąžuolyne.

REKLAMA
REKLAMA

Iš 13 Lietuvoje aptinkamų pelėdinių paukščių rūšių, žvirblinė pelėda – pati mažiausia. Tai varnėno dydžio paukštis, sveriantis tik apie 70 gramų. Jos kūno ilgis – apie 17 cm, atstumas tarp ištiestų sparnų galų – apie 35 cm.

Viršutinė jos pusė rusvai pilka, išmarginta mažais šviesiais taškeliais. Apačia balta su išilginiais tamsiais dryžiais. Skruostų „vainikai" tamsūs, jų ribą rodo tik koncentriški šviesių smulkių dėmelių ratai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žvirblinė pelėda – sėsliai gyvenantis paukštis. Gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose. Renkasi drėgnus brandžius medynus, miško upelių slėnius, laikosi arčiau miško aikščių, pievų, kur ir medžioja.

Skirtingai nuo kitų pelėdų, žvirblinė pelėda aktyvi visą parą. Vasarą minta daugiausiai peliniais graužikais, o žiemą – įvairiais žvirbliniais paukščiais. Šios pelėdos apibūdinamos kaip labai drąsūs paukščiai, kadangi sumedžioja net strazdus, kurie yra didesni nei jos pačios.

REKLAMA

Inkiluose ir drevėse žvirblinės pelėdos sugeba sukaupti maisto atsargų žiemai. Kartais į tokį „sandėlį“ sunešama kelios dešimtys pelėnų ar smulkių paukščių.

Didžiausia grėsmė žvirblinėms pelėdoms yra intensyvi miškų ūkio veikla, ypač sanitariniai kirtimai, dėl kurių mažėja brandžių ir perbrendusių medžių. Taip pat natūralių atvirų maitinimosi vietų užsodinimas, paukščių, ypač perinčių, trikdymas ir gausios plėšrūnų populiacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų