Kad mitybos poveikis žmogaus sveikatai yra didžiulis, pripažįsta kone visi. Lietuvą apėmęs ekologijos bumas liudija, kad vis dažniau pagalvojame, ką valgome, ir nebekemšame visko, kas papuola po ranka. Nepaisant to, kasdienė intensyvi veikla, laiko stoka ir noras išvengti papildomo vargo šiuolaikines mamas kartais priverčia pamiršti visas ekologijas ir savo vaikus maitinti pusfabrikačiais. Kartų kartas išauginusios mūsų prosenelės, močiutės stebisi, kad yra net tokių, kurios vos pagimdžiusios galvoja, kaip greičiau žindymą krūties pienu pakeisti dirbtiniais mišiniais, o po to nesupranta, kodėl jų vaikas neramus ar net alergiškas.
Pamiršta močiučių patirtis
"Bangos“ redakcijoje apsilankiusi keturis anūkus turinti močiutė pasakojo negalinti suprasti marčios.
"Trys anūkai jau užaugę, tačiau pačiai mažiausiajai vos du mėnesiai. Nežinau, dėl kokių priežasčių, tačiau motina kūdikio nežindo krūties pienu. Mergaitę maitina dirbtiniais mišiniais. Kūdikis visada neramus, regis, vis kažko nori. Gal būtų galima bent vandens duoti atsigerti. Tačiau marti nesutinka“, – pasakojo moteris.
Jai rūpi, ar nuolatinis vaiko nerimas jam nepakenks, nepaveiks psichikos ir neturės įtakos ateityje.
Be to, "Bangos“ skaitytoja teiravosi, ar tokiu atveju, kai atsisakoma žindymo, išties verta pamiršti prosenelių, močiučių virtus vadinamuosius klijukus. Juk taip, anot jos, buvo užaugintos kartų kartos ir niekas tiek nesirgo.
"Ar dirbtiniai mišiniai yra geresni už klijukus, šviežią karvutės pieną?“ – klausė susirūpinusi moteris.
Motinos pienas – geriausias maistas
20 metų homeopatės patirtį turinti Kauno Natūralaus gydymo centro gydytoja Aiva Vaivarienė "Bangos“ korespondentei sakė maitinimo krūtimi privalumus galinti vardinti ir vardinti.
"Pirmiausia tai naudinga pačiai mamai dėl hormonų pusiausvyros, mažėjančios rizikos susirgti krūtų ligomis. Be to, maitinančios motinos gimda traukiasi greičiau“, – sakė gydytoja. Anot jos, mamos pieno sudėtis kinta kiekvieną dieną, skiriasi net ryte ir vakare, tačiau jis visada idealiai tinka jos kūdikiui.
"Jame yra ne tik maistinių, bet ir imuninei sistemai svarbių medžiagų – imunoglobulinų, kurių nebus jokiame kitame maiste. Mama perduoda vaikui imunitetą nuo įvairiausių ligų, alergijų. Dirbtiniame maiste to niekada nebuvo ir nebus“, – sakė gydytoja homeopatė A. Vaivarienė.
"Motinos piene yra hormonų, tad kūdikiui ji kartu perteikia emocinį turtą, savo meilę, rūpestį. Tai sutvirtina ryšį. O dirbtiniai mišiniai – tik kalorijos“, – kalbėjo gydytoja homeopatė A. Vaivarienė.
Kad motinos pienas yra geriausias maistas, patvirtino ir Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Rima Leonauskienė: "Žindymas yra natūraliausias, patogiausias ir pigiausias kūdikio maitinimo būdas. Kūdikius reikėtų žindyti krūties pienu bent iki šešių mėnesių. Deja, pastebėjome tendenciją, kad Klaipėdos rajone šis laikas trumpėja, daugelis moterų kūdikius savo pienu maitina tik iki keturių mėnesių.“
Kokios to priežastys, anot pašnekovės, galima tik spėlioti. "Galbūt moterys pavargsta, juk maitinanti mama turi skirti atitinkamą dėmesį mitybai, prisižiūrėti. Be to, kūdikiai dažnai mišinukus valgo net labiau, pastarieji skanesni už motinos pieną“, – svarstė pašnekovė.
Žindymo pagrindas – emocijos
Kai kurios moterys vis dėlto neturi pieno. Paklausta, kodėl taip atsitinka, gydytoja homeopatė A. Vaivarienė atsakė: "Dažniausiai tai būna emocinis pagrindas. Kiekviena besilaukianti moteris turi ruoštis kūdikio maitinimui, tam nusiteikti, juk pieno gamyba yra hormoninis procesas, labai priklausantis nuo mūsų emocijų. Tačiau būna atvejų, kai laktacijos nėra dėl ryškių fizinių sutrikimų, ligų.“
Psichologės Veronikos Daugėlienės teigimu, žindymui turi būti gili motyvacija. Žindančios mamos kartais skundžiasi, kad vaikutį maitina labai dažnai, kad yra "pririštos“, nebeturi sau erdvės.
"Tokia mama, kuri žindydama jaučiasi nuolat sekinama, skriaudžiama, atsisakanti laisvės, negalės patenkinti vaiko saugumo ir priklausymo poreikio. Taip ji skriaudžia ne tik vaikutį, bet ir save. Ji nuolat kamuojama vidinio konflikto: būti gera mama ar laisva moterimi“, – pastebėjo psichologė.
Jei jau taip atsitiko, kad dėl tam tikrų priežasčių mama nutraukia kūdikio maitinimą krūtimi, anot gydytojos A. Vaivarienės, geriausias variantas – mamos donorės pienas, jis būtų labiausiai priimtinas kūdikiui. Mūsų močiučių virti vadinamieji klijukai, duotas šviežias karvės pienas, gydytojos A. Vaivarienės nuomone, nėra geresnė išeitis. Mat dirbtiniai mišiniai yra bent adaptuoti kūdikiams, o karvės pienas – visiškai svetimas žmogui. Be to, šiais laikais sunku gauti sveikos karvės pieno.
Formuojasi vaiko charakteris
Psichologė V. Daugėlienė patikino, kad, kai motina žindo savo kūdikį, užsimezga gilus emocinis ryšys, kurio fone vystosi pamatinės vaiko asmenybės charakteristikos. Per pirmuosius metus vaikas "nusprendžia“, ar geras, saugus šis pasaulis, ar jis čia mylimas, ar juo rūpinamasi, ar jis vertingas. Nuo to priklausys ir suaugusio žmogaus savivertė, optimizmas.
"Vaikas turi įgimtą norą priklausyti, o vėliau atsiskirti. Naujausių mokslinių tyrimų išvados skatina leisti vaikui pačiam nuspręsti, kada motinos pieno jam nebereikia. Tyrimai paneigia mitą, kad ilgai žindomas vaikas neišsiugdo savarankiškumo ar nesugeba atsiskirti nuo mamos. Atvirkščiai – žindomi vaikai lengviau atsiskiria nuo mamos dėl pamatinio saugumo jausmo“, – kalbėjo V. Daugėlienė.
Ji įsitikinusi, kad žindymo metu kūdikis visiškai atsiduoda motinos globai, kas suteikia didžiulį malonumą ir mamai, ir vaikui. Tačiau, jei mama negali maitinti kūdikio krūtimi, tai dar nereiškia, kad vaikas užaugs ligotas ir emociškai nestabilus.
"Jautri mama net ir maitindama iš buteliuko mokės dėmesingai pasirūpinti vaiko poreikiais“, – įsitikinusi psichologė.
Nerimo priežastys
Nemažai mamų šiais laikais skundžiasi neramiais kūdikiais. Gydytojos homeopatės teigimu, nerimo priežasčių gali būti labai daug. Tarkim, jei mama nemaitina krūtimi, kūdikis negauna emocinio artumo ir nerimsta.
"Turim skirti jam laiko, dažniau prisiglausti prie krūtinės, nuraminti. Maitinant krūtimi taip pat nereikia žiūrėti serialų, kalbėti telefonu. Kiekviena maitinusi mama pastebėjo, kad vaikui tai nepatinka, jis tampa irzlus“, – sakė A. Vaivarienė.
Paklausta, ar galima kelių mėnesių kūdikiui duoti atsigerti vandens ir taip jį nuraminti, gydytoja atsakė: "Jei jis labai ištroškęs, pavyzdžiui, karštą vasaros dieną galima duoti gurkšnį. Tačiau vargu ar visais atvejais troškulys yra nerimo pagrindas.“
Pasak psichologės V. Daugėlienės, psichinės sveikatos centrai jau senokai garsiai kalba apie vaikų psichinių susirgimų daugėjimą, tačiau tiksliai negali pasakyti, kodėl tai vyksta. Gal lemiamas veiksnys – aplinkos užterštumas, didelis informacijos kiekis, nuolatinis triukšmas ir pagaliau mityba. Ne vienerius metus tyrimais įrodinėjama, jog vaikų, maitintų krūtimi, geriau vystosi smegenų struktūros, jų nervinė sistema sveikesnė, intelektas aukštesnis.
"Tai nėra netikėti rezultatai. Kūdikis su pasauliu susipažįsta per motiną. Vien pieno skonis, kvapas kaskart vis kitoks, skirtingai nuo mišinio, o tai stimuliuoja nervinių jungčių vystymąsi“, – sakė psichologė.
Hiperaktyvumas – priedų ir dažiklių pasekmė
Mokslininkai patvirtino seniai įtartą dalyką, kad įprasti maisto priedai ir dažikliai daugeliui vaikų gali paskatinti hiperaktyvų elgesį ir mažinti dėmesingumą. Didžiosios Britanijos Maisto standartų agentūros finansuotu tyrimu nustatyta, kad vaikai buvo labiau hiperaktyvūs ir jų dėmesingumo trukmė buvo mažesnė, jei jiems teko vartoti gėrimo su priedais.
Tyrimo autoriai taip pat pastebėjo, jog kai kuriais atvejais hiperaktyvumas gali pradėti didėti maždaug po valandos nuo to laiko, kai suvartoti maisto priedai.
Reaguodama į tyrimo rezultatus, Maisto standartų agentūra pataria tėvams stebėti vaikų aktyvumą ir, jei pastebėtų aiškų aktyvumo padidėjimą pavartojus maisto su priedais, atitinkamai koreguoti vaiko mitybą ir iš tinkamų maisto produktų sąrašo šalinti visus, kuriuose yra dirbtinių dažiklių ir konservantų.
Po tyrimo vis dažniau keliami klausimai, ar ant maisto produktų, kuriuose yra konservantų ir dažiklių, neturėtų būti įspėjančios etiketės, ar nereikėtų kai kurių maisto priedų apskritai uždrausti, ar iš mokyklų valgyklų nederėtų pašalinti visų produktų, kuriuose yra maisto priedų.
Už maistą be chemijos!
Internetinis tinklalapis www.sveikasvaikas.lt nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d. inicijuoja socialinę akciją „Už maistą be chemijos“. Anot iniciatorių, valstybinių institucijų ir aukšto rango pareigūnų rankos yra surištos Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymais, todėl patys turime rūpintis tuo, ką valgome. Jie atkreipia dėmesį į tris dalykus:
1. Pagal Europos vartotojų asociacijos (BEUC) atliktą tyrimą 60 proc. apklaustųjų neskaito ir nesidomi maisto produktų sudėtimi. Yra sunku perskaityti mažą šriftą ir suprasti, kas slepiasi už skaitmenimis ir cheminių elementų pavadinimais užkoduotų etikečių. Tačiau taip prisivalgoma dažų ir chemikalų, tad būtina domėtis produktų sudėtimi.
2. Skonio ir kvapo stipriklis E621 (mononatrio glutamatas, MSG) yra vienintelis maisto priedas, kurio metinė apyvarta kelis kartus viršija 2010 m. Lietuvos nacionalinį biudžetą. Per metus grynų miltelių parduodama už 30 mlrd. eurų, todėl šis stipriklis niekada nebus uždraustas įstatymais, nes visada atsiras naujų tyrimų, įrodančių, kad pastarasis nekenkia, o leistinus naudoti kiekius galima padidinti. „Pirkdami produktus su E621, mes ne tik vartojame antrarūšį maistą, bet ir papildome kišenę tų, kurie jį gamina“, – įsitikinę akcijos iniciatoriai.
3. Praėjusiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė 1183 atvejus, kai buvo pažeista maisto gamybą reglamentuojanti higienos norma. Lietuvoje baudos už pažeidimus yra nepateisinamai menkos, tad gamintojai tuo piktnaudžiauja. Reikia inicijuoti Produktų saugos įstatymo pataisą, kuria bus pakeltos baudos gamintojams dėl HN 53:2003 pažeidimų.
