„Man labai keista, kad tave palaiko, – savo kalbą pradėjo Saulius Prūsaitis. – Nes aš nežinau, iš kokio stalčiaus tu išsitraukei šitą dainą. Skambėjo kaip pupų tetos himnas, nieko nesupratau, kas dedasi – ūbavai, ūbavai. Man regis, pasidarei sau meškos paslaugą“.
Saulius Urbonavičius-Samas buvo dar negailestingesnis: „Na, kaip taip gailima? Sunku suprasti, kodėl. Labai gaila, nes belieka tik prisiminti, kokia tu faina“.
„Maniau, kad esi pakankamai sąmoninga, kad pasirinktum sau tinkamą dainą. Tai kur šiandien tavo ta sąmonė dingo?“ – klausė Jazzu.
„Iš didelio noro gavosi šnipštas. Pati tai suprantu, nes galiu daug daugiau“, – teisinosi J. Žukauskaitė, kol jos skruostais riedėjo ašaros.