Naujienų portalo tv3.lt kalbintas A. Nedzinskas sakė, kad net nepastebėjo, jog nuo dalyvavimo projekte praėjo 15 metų. Per šiuos metus labai daug kas pasikeitė.
Sparčiai išpopuliarėjęs A. Nedzinskas po projekto taip ir nebetęsė muzikanto karjeros: „Per tą laiką labai daug kas pasikeitė. Iš dainininko tapau politiku. Buvau seime ir t.t. Po seimo, nusprendžiau, kad apsigyvensiu močiutės sodyboje. Aš ją iš naujo atstatinėjau, nes visi pastatai buvo apgriuvę. Planavau, kad gyvensiu iš pinigų, kuriuos gausiu iš švenčių bei pobūvių. Nuomoju sodybą šventėms, kadangi ji yra vienkiemyje, tad gali nevaržomai švęsti.“
Jis pasakojo, kad jau seniai troško atitrūkti nuo miesto šurmulio, todėl nusprendė persikelti gyventi į Trakų rajoną.
„Mano buvo svajonė turėti savo namus, o didžiausias noras – gyventi sodyboje. Taip susiklostė likimas, kad visą tai galėjau įgyvendinti. Visas santaupas investavau į sodybos pastatus. Viską savo rankomis stačiau. Planavau, kad galėsiu ramiai gyventi, bet tas karantinas ir korona man visus reikalus sujaukė. Tenka gyventi susispaudus, bet gyvenimu nesiskundžiu“, – viltingai kalbėjo pašnekovas.
Pandemija kiek pristabdė jo pajamų šaltinį, tačiau jis tikisi, kad kitąmet finansinė padėtis pagerės: „Svečių dabar neturiu, todėl galiu daugiau laiko leisti statyboms. Viskas pradėta, bet iki galo neužbaigta. Tikiuosi, kad kitais metais pastatysiu sceną draugų festivaliui. Jeigu nebus pandemijos, tuomet planuojame surengti festivalį sodyboje.“
Paklaustas, ar nepasiilgo scenos bei dainavimo, Antanas atviravo, kad noras dainuoti niekur nedingo.
„Ši liga kaip ir visada yra, bet aš ją užgniaužęs. Ta trauka tikrai išlikus, bet dabar mano prioritetas yra pasistatyti sodybą, kuri būtų savotiška gyvenimo pensija. Kiekvieną mėnesi gaunu nedideles pajamas, bet galiu toliau gyventi. Dar vieną savo ligą turiu – politika. Galima sakyti, kad jau esu Trakų rajono savivaldybės tarybos narys. Dar 2 su puse metų būsiu vienas iš vietinių rajono politikų“, – džiaugėsi vyras.
Jis nesiskundžia ir tuo, jog sodyboje gyvena vienas. Jam smagu, kad čia yra gausybę darbų. „Gyvenu Trakų rajone, vienkiemyje. Kiekvieną dieną matau stirnas, aplanko ir kiti žvėreliai. Tikrai įdomu. Kiekvieną kartą pamatai kaip keičiasi gamta. Labai smagu tai matyti pro didelius langus.
Savaitgaliais sulaukiu svečių. Dažniausiai aplanko draugai ar pažįstami. Tikrai neliūdna. Šiokiadieniais turiu darbo. Dirbu sau. Viską darausi savo rankomis. Nuo A iki Z. Man tai kelia didžiausią džiaugsmą. Pats viską planuoju. Vasarą, dažniausiai, dirbu lauke, o žiemą – viduje. Tų darbų visada yra“, – kalbėjo jis.
Nors vyras jau ir nebedainuoja, tačiau džiaugėsi projekto sėkme, mat būtent dėl populiarumo jam pavyko patekti į Seimą. „Buvau pastebimas ir toliau bandžiau kabintis į tai. O galiausiai tapau politiku. Man žinomumas padėjo tapti politiku. Tais laikais tik televizija galėjo padėti tau išpopuliarėti. Dabar jau turiu sodybą, todėl išvažiuoti iš jos net nesinori. Gyvenu kaip noriu. Linkiu, kad kiekvienas žmogus galėtų taip gyventi“, – apie savo gyvenimą pasakojo Antanas.
Pašnekovas tikino, kad išsipildė jo svajonė – gyventi sodyboje. Nors karantinas kiek pristabdė gaunamas pajamas, tačiau gyventi čia jam nėra brangu: „Karantinas darbam tikrai netrukdo. Tačiau dabar svečių visai nepriiminėju. Žmonėms dabar negalima švęsti didelėse kompanijose, o ir vaikščioti gali tik po 2. Gal jie ir norėtų išsinuomoti sodybą, tačiau vis dar bijo. Veiklai karantinas tikrai trukdo. Nesibaiminu dėl pinigų. Man mažai reikia, nes kaime gyventi daug pigiau. Šildaisi pastatus malkomis, tada šildymas nekainuoja, o vanduo taip pat. Daug mokesčių ir atkrenta. Daugiausiai už ką moku – elektrą“.
