Tikriausiai ne vienas Naujųjų metų išvakarėse sau pasižadėjome, kad šiais metais keisime įsisenėjusius įpročius ir gerinsime gyvenimo kokybę – mesime rūkyti, pradėsime sportuoti. Sveika mityba dažniausiai taip pat įeiną į tokių pasižadėjimų sąrašą. Tačiau atsiminkime – jei užsibrėšime nerealius tikslus ir vadovausimės mitais, galime ne pagerinti savo sveikatą, o atvirkščiai – pakenkti jai.
“Dažniausiai žmonės užsibrėžia pernelyg drastiškus tikslus. Pavyzdžiui, numesti per mėnesį 20 kilogramų ar staiga tapti vegetarais ir valgyti vien tik daržoves“,- sako gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė. Anot jos, norėdami subalansuoti mitybą ir pagerinti savijautą, turime vadovautis sveiku protu ir savęs pernelyg „nespausti į kampą“. Jei visą gyvenimą mėgome kiaulienos kepsnius, neturėtume staiga imti maitintis tik košėmis ir salotų lapais. Juk jau po dienos tokiu maistu imsime bodėtis, o po dviejų numosime ranka į sveiką mitybą ir grįšime prie senų įpročių.
„Tikslas gali būti didelis, bet jo siekti turėtume mažais žingsneliais. Galima mitybą pradėti balansuoti ne atsisakant mėgstamų, tačiau nelabai sveikų produktų, bet mažinant jų kiekį ir racioną papildant sveiku ir naudingu mūsų organizmui maistu“,- teigia dietologė.
Įvertinkime, ką valgome
Gydytoja pataria visų pirma peržiūrėti savo mitybos racioną ir įvertinti, ar gauname pakankamą kiekį mums kasdien reikalingų maistingų medžiagų - angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų.
Pasak jos, prieš pradedant keisti mitybos įpročius, verta pasikonsultuoti su gydytoju. „Prisiskaičius įvairios informacijos apie dietas internete ar įvairiuose žurnaluose, lengvai galima tapti mitų auka. Pavyzdžiui, vienas didžiausių mitų – kad sveikai subalansuotame mitybos racione neturėtų būti riebalų“,- sako D. Čižauskaitė.
Pasak tarptautinio vartotojų tyrimo, kurį atliko Millward Brown, 38% žmonių teigia vengiantys maisto, kuriame yra riebalų. Žmonių sąmonėje vitaminai, mineralai, baltymai, skaidulos ir angliavandeniai dažniausiai pozicionuoja kaip tos medžiagos, kurių reikia sveikai mitybai. Riebalai iš šio sąrašo išstumiami.
„Tokie įsitikinamai labai neteisingi ir gali nukreipti mus netinkamu maitinimosi keliu. Esmė tame, kad net 30 procentų kasdieninės energijos mūsų kūnas turi gauti būtent iš riebalų“, - sako dietologė D. Čižauskaitė.
Gerieji riebalai – būtini
Riebalai mums reikalingi tam, kad padėtų įsisavinti vitaminus A, D, E, palaikytų odos ir plaukų sveikumą ir grožį. Taip pat riebalai organizme tarnauja kaip energijos saugykla.
Ne visi riebalai yra naudingi. „Gyvulinės kilmės maistas turi sočiųjų riebalų. Remiantis daugeliu tyrimų, sočiosios riebalų rūgštys skatina cholesterolio gamybą, nulemia širdies ligas. Todėl gyvulinių riebalų geriau vartoti kuo mažiau“,- sako dietologė.
Visai kas kita yra „gerieji“ riebalai, omega-3 ir omega-6 – šių medžiagų dažniausiai žmonės gauna per mažai, nors jos mums labai reikalingos. „Omega-3 ir omega-6 yra nepakeičiamosios riebalų rūgštys. Jos būtinos ląstelių susidarymui organizme, teigiamai veikia širdį, reguliuodamos cholesterolio kiekį kraujyje mažina širdies smūgių riziką“, - teigia D. Čižauskaitė. Nepakeičiamos riebalų rūgštys yra labai naudingos vaikams greitaisiais jų augimo periodais – pirmaisiais gyvenimo metais bei brendimo laikotarpyje, kuomet sparčiai dalinasi audinių ląstelės.
Dietologė pabrėžia, kad nepakeičiamųjų riebalų rūgščių turime gauti kiekvieną dieną su maistu, nes mūsų organizmas negali jų pasigaminti.
Pasak gydytojos, omega-3 ir omega-6 gali būti lengvai įtraukiamos į kasdieninį mūsų mitybos racioną. Šių medžiagų gausime valgydami riebią žuvį, avokadus, graikinius ar anakardžių riešutus, vartodami augalinį aliejų ar jo pagrindu pagamintą minkštą margariną.
