Į naująjį sezoną žengiantis Lietuvos rusų dramos teatras nesislapstys už įmantrių dekoracijų ir nesipuikuos prabangiais kostiumais. Solidus santūrumas ir nuogas aktorinis meistriškumas finansinio nepritekliaus akivaizdoje – šie du elementai, anot teatro vadovo Jono Vaitkaus, lydės 66-uosius teatro gyvavimo metus.
„Naujas sezonas žada tai, kas įmanoma esant tokiai finansinei situacijai. Stengsimės išgyventi pagal esamas galimybes, o premjeros – finansų mes realiai turime tik dviem pastatymams – bus labai šykščios, bet, iš esmės, remsis autoriniais darbais. Jos tuo ypatingos, kad skurde daromos. O šiaip, gana intensyvus sezonas laukia visos trupės. Darbai nereikalaus didelių išlaidų ir gal žiūrovas liks truputį nuskriaustas vizualiąja prasme, bet tai bus proga atkreipti dėmesį į aktorių scenoje. Tos temos aktualios, įdomios siužeto, dramaturgijos požiūriu“, – kalbėjo maestro.
Iki naujųjų metų teatras ketina pristatyti dvi premjeras. Pirmoji – spektaklis-žaidimas vaikams „Stebuklingoji kreidelė“, statomas pagal norvegų autorės Zinken Hopp kūrinį. Netradiciniam režisūriniam darbui vietoje scenos pasirinkti teatro užkulisiai. Tai bus antrasis jaunos režisierės Olgos Lapinos spektaklis Rusų dramos teatre. Aktoriai jame kol kas vaidins rusų kalba, tačiau režisierė atskleidė norą netolimoje ateityje sukurti ir lietuvišką jo versiją vaikams, nesuprantantiems rusų kalbos. Antroji premjera – spektaklis „Eglutė pas Ivanovus“, statomas pagal rusų avangardisto Aleksandro Vvedenskio pjesę. Jo ėmėsi režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Jonas Arčikauskas ir kompozitorius Algirdas Martinaitis. Šis spektaklis bus rodomas su lietuviškais titrais.
Pasak teatro vadovo, kada kiti darbai išvys sceną, lieka neaišku, tačiau savo eilės dar laukia spektakliai, kuriami režisierių Agniaus Jankevičiaus („Gronholmo metodas“ pagal Jordi Galcerán Ferrerą), Valerijaus Lobuneco („Senųjų laikų dvarininkai“ pagal Nikolajų Gogolį), J. Vaitkaus ir O. Lapinos („Stabmeldžiai“ pagal Anną Jablonskają), Jurijaus Ščiuckio („Ačiū, Margo“ pagal Valerijų Mucharjamovą bei Laimos Adomaitienės („Namo“ pagal Liudmilą Razumovskają ir „Trys mylimos“ pagal Žemaitę). „Stengsimės, kad daugiau būtų ne linksminamojo pobūdžio darbų, o tokių, kurie verstų žmones susimąstyti, kaip ir kodėl mes gyvename, ką darome ir kur einame. Kad primintų, jog esame visuomenės, valstybės, situacijos veikėjai“, – sakė J. Vaitkus.
Teatro vadovo teigimu, rudeniui įsibėgėjus, žiūrovai turėtų išvysti viešus teatralizuotus minėtų pjesių skaitymus aktorinių eskizų forma. „Jie bus sudėtingesni, daugiau surepetuoti ir atvesti iki tam tikros aktorinės kokybės. Kadangi patiems pastatymams lėšų mes neturime, tai šitie pristatymai-skaitymai bus daromi su minimaliomis dekoracijomis, minimaliais kostiumais, kuriuos imsime iš savo jau turimų rezervų“.
Rugsėjį teatras atiduos duoklę ir jauniesiems žiūrovams. Trečius metus iš eilės vyks tradicija tampantis vaikiškų spektaklių maratonas „Linksmasis metas“. Jo metu visą savaitę kasdien bus rodomi įvairūs repertuariniai spektakliai, skirti mažiesiems. Teatras taip pat ketina simboliškai paminėti sukaktį – pasaka „Snieguolė ir septyni nykštukai“, kurioje kadaise vaidino ir aktorius Vytautas Šapranauskas, bus rodoma 200-ąjį kartą.
Lėšų trūkumo padiktuota koncepcija atsispindės ir sezono atidarymo iškilmėse rugsėjo 9-ąją. Nors konkrečių detalių teatras neatskleidžia, tačiau žada, jog šventės vakarą esama situacija bus įprasminta ir žiūrovų akyse. Juos teatras ketina pasitikti šūkiu: „Garsiąją Konstantino Stanislavskio frazę „Teatras pasideda nuo rūbinės“ šįkart keisime kita – „Teatras prasideda nuo skverelio priešais teatrą"!“.
Pasak teatro vadovo, tai bus tarsi santūrus priminimas, kad gyvename skurde.
Atidarymo vakarą bus rodomas pavasarį rampų šviesą išvydęs J. Vaitkaus spektaklis „Tas, kuris gauna antausius“. Pagal Leonido Andrejevo pjesę pastatytas kūrinys rodomas originalo kalba su lietuviškais titrais.
