Ketvirtadienį, Kėdainių krematoriume, menininkė Nomeda Marčėnaitė atidarė savo pirmąją urnų parodą „Vakarinė šviesa“. Septynios akmens masės urnos bus eksponuojamos krematoriumo fojė iki rudens, o vėliau perkeltos į čia esančią nuolatinę autorinių darbų ekspoziciją.
„Pastebiu, jog teigdami Gyvenimą iš jo išstumiame Mirtį. Bet tai, juk, neatsiejama. Tai, mano galva, harmonija. Nėra šviesos be tamsos, ryto be vakaro, net gera be bloga nebūtų taip vertinga. Kremavimas apskritai man yra konceptualiai priimtina idėja – po mirties pati norėčiau būti sudeginta“. Būtent tokių minčių vedama dailininkė keramikė sukūrė pirmąsias per visą savo kūrybinę veiklą urnas mirusiųjų pelenams ir joms eksponuoti pasirinko vienintelį Lietuvoje Kėdainių krematoriumą. Pasak Nomedos, kuriant urnas atėjo gilesnis suvokimas ir savęs, kaip asmenybės, ir savo kūrybinių galimybių. „Mokydamasi paskutiniame Vilniaus dailės akademijos (tada – Dailės instituto) kurse buvau net pajutusi šiokį tokį pavydą bendramoksliui, kuris savo diplominiam darbui pasirinko kurti urnas. Tada jau pagalvojau, kaip yra brandu kurti tokius darbus, – prisimena ji. – O dabar pati jaučiuosi esanti pakankamai brandi prisiliesti prie sakralių dalykų.“
Menininkė sako per visą urnų lipdymo procesą išgyvenusi pakylėjimą, rankos tarsi pačios lipdė, o įsijautus norėjosi, kad laikas bėgtų lėčiau. „Kodėl paroda vadinasi „Vakarinė šviesa“? Žinote, kokia šviesa užlieja viską, prieš saulės laidą? Štai tokią emociją ir stengiausi perkelti į savo urnas“, – sako Nomeda. Menininkė atkreipia dėmesį, kad urnų puošyba augaliniais motyvais, kurie apskritai būdingi daugeliui jos darbų, čia atliepia ypatingą mintį: „Lipdydama galvojau apie tuos, kuriems jos bus skirtos – moteris, vyrus, vaikus... Ir norėjosi su urnomis padaryti tą patį, ką žmonės daro su kapais – apsodinti gėlėmis...“
Nomedos sukurtos akmens masės urnos, degtos +1300° C, yra atsparios atmosferos pokyčiams, todėl, anot autorės, puikiai tinka Lietuvos klimato sąlygomis laikyti jas kolumbariume. Urnų dydis pritaikytas dėti standartinę kapsulę su mirusiojo pelenais.
Žvelgdama į savo urnas dailininkė tikina, kad šiuo septynetu tikrai nebaigs kūrybos ciklo, nes jau dabar turi naujų sumanymų. „Gal pasirodys keista, tačiau yra žmonių, kurie, nors ir norėtų po mirties būti kremuoti, tačiau nuogąstauja, jog išnyks jų DNR. Todėl turiu planų kurti specialius medalionus velionio plaukų sruogai, kuriuos būtų galima kabinti ant urnos“.
Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko teigimu, Nomedos Marčėnaitės urnų paroda „Vakarinė šviesa“ yra jau ketvirtoji paroda krematoriume. „Tęsime duotą pažadą būti atviri ir į savo erdves įsileisti vizualiojo meno atstovus, – sako V. Labanauskas. – Ilgainiui planuojame rengti ir teminius vakarus, kuriuose skambėtų kamerinė muzika, būtų skaitoma poezija, vyktų pašnekesiai žmogaus būties tema“. Šiuo metu krematoriume eksponuojamos tapytojos ir scenografės Giedrės Riškutės-Kariniauskienės abstrakcijos ir keramiko Algimanto Patamsio urnos, sukurtos unikalia kristalinės glazūros technologija. Nuo krematoriumo atidarymo, beveik metus, čia buvo eksponuojami dailininko Valentino Ajausko tapybos darbai.
