Esant patyčioms kiekvienas vaikas atlieka tam tikrą vaidmenį. Didžioji dauguma vaikų tyčiojasi iš kitų - 79 proc., kiti stengiasi laikytis nuošaliai, būna ir tokių, kurie bando apginti tą, iš kurio tyčiojamasi.
„Nors Lietuvoje jau pradeda įsitvirtinti suvokimas, kad patyčios itin neigiamai veikia vaiko vystymąsi – tai tik ilgo kelio kovojant su patyčiomis pradžia, – sako Vilniaus universiteto profesorius, vaikų psichiatras, dr. Dainius Pūras. – Ilgą laiką visuomenėje vyravo nuomonė, kad patyčios – natūralus reiškinys, etapas, iš kurio išaugama. Dabar situacija pamažu keičiasi: atsiranda vis daugiau socialinių iniciatyvų, atkreipiančių visuomenės dėmesį į patyčias ir jų žalą augančiam žmogui.“
Patyčiomis užsiima ne tik vaikai mokykloje, tačiau ir suaugę žmonės darbe bei šeimoje. Bergeno universiteto psichologijos profesorius Dan Olweus atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad netiesa, jog pabaigus mokyklą baigiasi ir patyčios. Profesorius nustatė, kad 60 proc. berniukų, kurie tyčiojosi iš bendraamžių mokykloje iki 24 metų amžiaus padarė bent vieną nusikaltimą, 35-40 proc. - 3 ir daugiau nusikaltimų.
N. Marčėnaitė sako iki šiol pamenanti, kaip mokykloje berniūkštis ją pavadino stora.
"Gal kam bus keista, bet retsykiais prisimenu, na gal ir nebe taip skausmingai, kai vyresnėje klasėje besimokantis berniukas, kuomet išdrįsau jam dėl kažko paprieštarauti, labai trumpai apibūdino mano vietą pasaulyje - ,,O tu, stora, tylėk!“. Ir jam pavyko. Užsičiaupiau pamiršusi dėl ko buvau išsižiojusi, o vėliau, tai yra daugybę metų negalėjau atsikratyti komplekso, kad esu per stora ir nepatraukli, nors tai, sprendžiant iš nuotraukų, buvo netiesa. Štai taip, greitai ir grubiai diskusijos buvo baigtos, o aš ne iškart susigaudžiau, kad neturėčiau taip lengvai pasiduoti ir leistis žeminama", - pasakoja menininkė.
Įvairūs tyrimai rodo, kad patyčios nesiliauja savaime. Jas galima sumažinti tik vykdant prevencines priemones.
"Man regis, mūsų vaikai taip elgsis tol, kol mes patys, vaikystėje patyrę pažeminimą tiek iš bendraamžių, tiek tėvų ar mokytojų, subręsime kitokiam požiūriui į pasaulį ir neperduosime jiems to kaip vienintelio galimo savo viršenybės įrodymo būdo", - sako N. Marčėnaitė.
Patyčių prevencinės programos rodo teigiamus pokyčius kitose šalyse. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vykdomų programų metu patyčių mastas buvo sumažintas nuo 20 iki 80 proc., Norvegijoje – iki 50 proc.
