„Norėjome grįžti į tuos laikus, kai filmo herojai buvo labiau žmogiški ir pažeidžiami: jei herojus yra mušamas, jam turi skaudėti, jis gali pavargti. Pabodo šiuolaikiniuose veiksmo filmuose vaizduojami žmonės-karo mašinos, kurie net nemirkteli gavę stiprų antausį ar spyrį. Tuo šis filmas primena ankstesnius Luco Bessono kūrinius – „Leon“ ar „Nikita“,“ – portalui „Movie.ie“ pasakojo filmo režisierius Stephen St Leger.
Pagrindinį herojų – neteisingai šnipinėjimu apkaltintą buvusį JAV saugumo agentą, vaidina australų aktorius Guy Pearce'as. Kritikų palankiai įvertintas už vaidmenį filme „Memento“, aktorius ir šį kartą stengėsi kuo geriau įsikūnyti į jam paskirtą herojų – kaskadinius triukus atliko savarankiškai. „Filmuojant vieną iš scenų neapdairiai paleidau kulką, ir ši, atsimušusi į vamzdį rikošetu, pataikė man į nugarą, dabar ir aš galiu puikuotis turėdamas vadinamąjį karo randą,“ – viename interviu pasakojo Guy Pearce'as.
„MS1: kalėjimo griūtis“ taip pat neapsieinama be moters, į pagrindinio veikėjo pasaulį įnešančios sumaišties. Šiame filme tokia moterimi tapo aktorė Maggie Grace, Luco Bessono filmuose pasirodanti jau trečią kartą. Epizodinius vaidmenis filmuose „Taken“ ir „The Fifth Element“ suvaidinusi amerikietė šį kartą gavo vieną iš pagrindinių vaidmenų – įkūnijo pagrobtą ir kosmoso kalėjime įkalintą JAV prezidento dukrą.
Filmą „MS1: kalėjimo griūtis“ iš šiuolaikinių veiksmo filmų taip pat išskiria kokybiškas humoras, įpintas veikėjų dialoguose netikėtose scenose.
Apie filmą
„MS1: kalėjimo griūtis“ – tai fantastinis veiksmo trileris, sukurtas pagal geriausias klasikinių veiksmo filmų tradicijas. Į kosminėje stotyje įkurtą kalėjimą žiauriausiems nusikaltėliams atvyksta speciali priežiūros komisija, kurioje dirba ir JAV prezidento dukra Emilie Warnock (aktorė Maggie Grace). Netikėtai kalėjime kyla maištas ir kosminė stotis atsiduria kalinių rankose. Šnipinėjimu kaltinamas buvęs JAV saugumo agentas Marionas Snow (aktorius Guy Pearce'as) siunčiamas į kosminį kalėjimą išgelbėti prezidento dukrą ir taip susigrąžinti prarastą laisvę.
