Taip pat yra moteru,kurias galima butu pavadinti"Ieskancios saves",gal but tokia esu ir as pati,vis nerandanti atsakymu i klausimus,i kuriuos ne kiekvienas pajegus atsakyti...

Kas yra aistra?Jausmas?Poreikis?O gal tai viska griaunanti jega,kuri uzvaldo kuna ir prota.Gal but tai ginklas kuriuo sugeba naudotis ne kiekvienas.Tai ugnis kuri liepsnoja mumyse,kuri kai kuriems suteikia jegas,o is kitu atima viska.Tai kas gi tuomet yra meile?Jausmas?Poreikis?Kodel neimanoma jos apibudinti,tai rodos taip paprasta.mes juk kiekvienas zinom,kas tai-meile,kiekvienas esame ja patyre,daugelis zodi “myliu”istaria kelis kartus per diena,o paklausti kas tai,susimasto.Kodel gi meile kartais blesta,jei tai pats graziausias jausmas,kodel mes nebranginam jo.Kai tik pamilstam mes,prisiekiame myleti amzinai,tik kartais amzinybe per trumpa,o lyg turetu buti atvirksciai.Vos tik pamile,mes esam demesingi,pasiryze ispildyti visas svajones,nors dar gerai viens kito nepazystam,o kai priartejame vienas prie kito taip arti,kad net be zodziu galime susikalbet,kuomet viens kitam patikim savo svajones,papasakojam apie savo baimes ir atveriame savo siela,kas nutinka tuomet...Tuomet ,turetu prasideti meile,bet dazniausiai buna atvirksciai.Meile isblesta.Kodel?Nes aistra isbleso.Tai kas gi is tiesu yra aistra.Paslaptingumas,nezinia,labirintas kuriuo mes norime eiti,bet nezinome,kad prieje labirinto gala ieskosim naujo,nes tuo paciu keliauti nuobodu.Kaip tik todel turetume viens kitam islikti trputi svetimi,nes uzdraustas vaisius visados saldesnis.Aistra yra meile.O mes tik zmones,kurie klysta,bet tik tas kuris gali pripazinti savo klaidas yra vertas buti zmogumi.
As esu moteris uzvaldyta aistros,pripazystu savo klaidas,netgi zinau kada as klystu ir net zinau kada suklysiu,ir kaip galeciau to isvenkti.Is pradziu stengiuosi,perkalbineju save,bandau itikinti,kad ir vel kvailioju,ir istiesu galiu,net pasakyti,kad vel darau klaida,bet…Mano aistra stipesne uz mane,ji valdo mano psamone ir kuna,valdo mane visa.Gal but esu per silpna,o gal tai mano stiprybe,mano gyvenimas.Kartais bijau pati saves,bijau buti tuo kuom noreciau buti,gal but tai mano klaida,nes gyvenu ne taip kaip noreciau.Bijau to ,kad didziausia mano klaida yra begti nuo saves pacios,o kada bunu savimi manau,kad klystu.

is visu tu parasytu punktu yra tiesos,is kiekvieno ju galeciau pritaikyti sau.ir tikiu kad i mano kiema ATEIS SVENTE

kažkol tos širdys nuotraukoje kaip užpakaliai atrodo

Na sawe prilyginciau norinciai istekti...:))) na bet tikiuosi kai rasiu ta sawo wieninteli nebusiu tokia kaip cia aprasoma...:))))