Tradiciškai mūsų visuomenėje įsivyravusi nuostata, kad vyras – karys, o moters paskirtis – sergėti namų židinį. Tačiau istorija parodė, kad ši nuomonė ne visada teisinga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyrai, rašę istoriją, dažnai ją savaip pakeisdavo ir sąmoningai stūmė į užribį faktą apie moteris kares. Tam, kad dailioji lytis žinotų savo vietą ir išliktų silpnesnės. Vis dėlto esama daugybės pavyzdžių, kai moterys kovėsi su priešais ne prasčiau nei vyrai.
Madrido universiteto mokslininkai tikina, kad karys – tai profesija, kur lytis neturi reikšmės. Įrodyta, kad moterys nuolat dalyvaudavo karuose, tiek senovėje, tiek šiais laikais. Tiesa, jos dažniau vaizduojamos kaip karių užnugaris: medikės, prostitutės, šnipės, vairuotojos. Tačiau istorija ignoruoja moterų, iš tiesų kovojusių realiuose mūšiuose, nuopelnus. Dauguma karvedžių vyrų įsitikino, kad moterys gali būti puikios karės, tačiau jų indėlį vertino atsargiai, nes norėjo išlaikyti moteris silpnąja lytimi.
Moterų karių įvaizdžio kratomasi ne vieną šimtmetį. Laimė, archyvai šiandienos istorikams leidžia atidžiau pažvelgti į šį paraštėse paliktą reiškinį.
Kai kurie faktai apie karingas praeities moteris
Daugelis autorių mini senovės graikų amazones. Manoma, kad jos, valdomos karalienės Ipolitos, viešpatavo Juodosios jūros pakrantėje. Ši karalienė minima ir senovės graikų mituose. O štai Diodoras Sicilietis rašė, jog amazonės gyveno prie Tanaiso upės (dabartinis Donas).
Amazonių valstybėje nebuvo vietos vyrams. Graikų geografas Strabonas rašė, kad kartą per metus amazonės puldavo kaimynus vieninteliu tikslu: pasigrobti vyrų ir nuo jų susilaukti vaikų. Gimusius berniukus grąžindavo tėvams arba nužudydavo, o mergaites priimdavo į savo bendruomenę. Jas mokydavo neregėtai meistriškai kautis – iki šiol sklando mitai, esą norėdamos, kad dešinė krūtis netrukdytų įtempti lanką, amazonės ją tiesiog pašalindavo. Manoma, kad amazonės aktyviai dalyvavo ir Trojos kare. Tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, ar moterų valstybės išties egzistavo.
Šiaurės Europos moterys taip pat nevengė kovos. Istorikas Kornelijus Tacitas mini, jog anglų karalienės Boudikos, kuri priešinosi romėnams, kariuomenėje buvo daugiau moterų nei vyrų. O senovės skandinavai net turėjo tokį paprotį: mergina be šeimos galėjo tapti „skjaldmo“ – mergele su skydu. Danų istorikas Saksonas Gramatikas rašė, kad 750 metais maždaug 300 šių mergelių su skydais kovojo danų karaliaus Haraldo Hilgetando pusėje per Braveliro kautynes tarp danų ir švedų.
