Jau daugelį metų dizainerius „puola“ netylančios kalbos apie jų drabužius demonstruojančių manekenių išvaizdą. Viena iš didžiausiųjų problemų – labai nedidelis manekenių svoris...
Dažnai manekenės įsivaizduojamos kaip sveikos merginos gražiu kūno tonusu, visiškai nenuvargusios, žvalios ir turinčios dailią figūrą. Tačiau realybė yra kur kas žiauresnė. Nemaža dalis jaunų manekenių kenčia nuo anoreksijos ir yra skatinamos mesti svorį, kad atitiktų tam tikrus dizainerių ar stilistų reikalavimus. Bet ar tai normalu? Juk daugelis podiumu vaikštančių gražuolių yra tokios plonos, jog rodos, ims ir „nulūš“. Laimei, atsiranda vis daugiau modelių agentūrų ir dizainerių, propaguojančių „stambesnio“, dar kitaip vadinamo plus size sudėjimo merginas.
Vienas geriausių tokios figūros propagavimo pavyzdžių – paskutinė Louis Vuitton rudens/žiemos kolekcija, kurioje ypač išryškėjo moteriška talija ir didelė krūtinė. Dizaineris Marcas Jacobsas nusprendė prisiminti 50-60tųjų - Brigitte Bardot laikų vapsvos talijos bei pūstų sijonų idėją, ir panaudojo ją savo kolekcijoje. Ši idėja sėkmingai pasitvirtino ir kolekcija sulaukė didelio pripažinimo dėl drąsos ir puikaus sprendimo „įnešti“ ką nors naujo į mados pasaulį. Jacobsas paragino tokius garsius modelius kaip Laetitia Casta, Bar Refaeli, Catherine McNeil, Karolina Kurkova ir galiausiai Elle Macpherson, dalyvauti jo šou. Visos šios moterys, pasižyminčios ypatingu moteriškumu, drąsiai ir iškiliai žengė parketu, pristatydamos gražiausius LV rūbus.
Puiku, jog Jacobsas sugebėjo įrodyti, jog dailus moteriškas apkūnumas yra daug gražiau už reabilitacijos klinikose besigydančios merginos įvaizdį. Dizaineris įrėmino ir apjungė viską į vieną visumą sukurdamas galybę nuostabių suknelių ir sijonų, o jam talkinę stilistai – plaukus sukėlę į aukštą “uodegą", darydami švelnų, natūralų makiažą, bei naudodami 5-6 dešimtmečio akinius nuo saulės tik dar labiau įtvirtino kolekcijoje vyravusį prancūzišką stilių. Kolekcijos metu skambėjo šeštojo dešimtmečio filmų muzika, kuri ypač derėjo prie sukurtos Quintessentially Paryžiaus atmosferos. Visos šios kolekcijos detalės ypač pabrėžė moterišką manekenių siluetą...
Peržvelgę Louis Vuitton rudens/žiemos kolekciją, drąsiai galime teigti, jog į madą neišvengiamai grįžta praeitą sezoną Miuccios Prados panaudotas curvy moters siluetas. Tačiau ne Louis Vuitton ir net ne Prada buvo pranašai, skelbiantys moteriškumo pradžią. Didžiausią indėlį moteriškų formų propagavimui neabejotinai padarė olandų manekenė Lara Stone.
Nepaisant modeliams nestandartinių formų, manekenė yra labai laukiama garsiausių dizainerių kolekcijų pristatymuose bei jų reklaminėse kampanijose. Mergina sulaukia daug kvietimų ir populiariausių žurnalų fotosesijoms – iki šiol be jos veido neišvysime nė vieno Vogue žurnalo visose pasaulio šalyse. Savo simpatijų šiai žaviai ir išskirtinio grožio merginai neslepia ir žymiausi pasaulio fotografai.
Štai Bruce'as Weberis ją apibūdina kaip "didelę, blogą ir gražią", na o Mertas Alas ir Marcus Piggott teigia, jog ši stipri asmenybė juos įkvepia padaryti geresnes nuotraukas. Vargu ar galėtume teigti, jog Lara yra stora. Tačiau jos drabužių dydis, svyruojantis tarp 34 ir 36 dydžio, yra ne itin tinkamas modeliams. Toks jau tas mados pasaulis – žiaurus ir atimantis iš jame dirbančių žmonių paskutines jėgas.
Vis dėlto, Larai Stone pavyko į jį prasibrauti. Tačiau kelias į mados olimpą tikrai nebuvo rožėmis klotas..Dar būdama paauglė, mergina ieškojo tinkamos agentūros, tačiau beveik visos užtrenkdavo duris tikindamos, jog jai privalu numesti svorio. Tačiau Lara buvo atkakli. Ji neketino kankintis ir laikytis alinančių dietų ir buvo įsitikinusi, jog kažkam ji patiks tokia, kokia yra. Kartą Lara buvo išsiųsta į Givenchy atranką, po kurios apsivertė visas modelio gyvenimas. Įstabų skonį turintis mados namų dizaineris Riccardo Tisci pastebėjo ypatingų bruožų merginą ir ją pristatė Vogue Paris redaktorei Carine Roitfeld. Įtakingoji ponia modeliu iškart susižavėjo ir kitą dieną olandė jau fotografavosi žurnalui. Greitai pasirodė jos pirmasis VP viršelis ir nuo to laiko visa Laros karjera tapo mados istorijos dalimi, kuriai baigtis nelemta tikriausiai dar ilgai.
Taigi, ar verta rinktis ir demonstruoti pasauliui sulysusius, „perdžiūvusius“ modelius, jei egzistuoja tokios moterys, į kurias pažvelgus nekyla abejonių, jog jos tikrai įspūdingos? Tai amžinas mados industrijos klausimas, kuris, kaip ir klausimas, ar yra Dievas, niekada nebus iki galo išspręstas...
