Ar kada pagalvojote, kad už viso to slypi paprastas žmogus, kuris kaip ir mes turi kompleksų? Žmogus, kuris paskelbė kovą savo trūkumams ir juos pavertė privalumais arba tas, kuris vis dar pakeliui meilės sau link.
Mados pasaulis kupinas kontrastų, todėl neretai kiek ilgesnė nosis ar kreivi dantys tampa išskirtiniu bruožu, dėl kurio asmenybė tampa unikali. Tačiau tam priimti reikia laiko ir daug darbo.
Ko gero, vienas garsiausių modelių Lietuvoje – Solveiga Mykolaitytė yra išskirtinės išvaizdos moteris. Nors ji savęs gražuole nelaiko, iš Marijampolės kilusi manekenė spėjo padirbėti su garsiausiais dizaineriais: Rene Lacoste, Claudia Hill, Anna Molinari, Alexanderiu Mcqueenu, Jazmin Whitley ir daugeliu kitų. Po pasaulį keliaujanti Solveiga yra tapusi lietuviškų ir užsienio produktų reklaminiu veidu, o daugiausia laiko praleidžia Niujorke, mat ten yra įsikūrusi jos pagrindinė agentūra. Visgi viso to pradžia buvo kur kas sunkesnė...
„Mintimis grįžtant į tuos laikus, kai buvau mokykloje, pamenu, kad turėjau kompleksą dėl savo svorio. Labai greitai išstypau, greitai augau, buvau aukšta, tad buvau ir labai liekna kaip pagaliukas. Pavydėdavau toms, kurios būdavo apvalesnės. Buvau pradėjus rengtis kuo platesnius drabužius, kad tik nesimatytų to lieknumo, bet turbūt tada atrodžiau dar kvailiau“, - prisimena garsus modelis ir priduria, kad strazdanos jai tada taip pat buvo tapusios didžiausiu priešu. Visgi šiandien Solveiga jas dievina, o vizažistės net nenori daryti pilno makiažo, kad tik nepaslėptų jos išskirtinių strazdanėlių.
Su paauglystės sunkumais Solveigai susitvarkyti padėjo jos mama.
„Mama išmokė mylėti savo ūgį, liepė eiti iškėlus galvą, nesikūprinti, nes dauguma aukštų merginų labai išgyvena, kad yra aukštesnės už savo drauges ir metasi į kuprą. Todėl aš visada žingsniuodavau kaip smilga – su iškelta galva, nors pradžioje ir išgyvendavau dėl svorio. Dabar jau kita karta – aukštų merginų yra vis daugiau“, - pasakoja ji.
Galiausiai visus figūros kompleksus nugalėti padėjo sportas, kuriuo Solveiga pradėjo užsiimti profesionaliai.
„Nuo kokios ketvirtos klasės sportavau, tada perėjau į profesionalų sportą, teko daug treniruotis, tad paskutinėse klasėse man jau buvo susiformavusi graži sportiška figūra. Dingo visi kompleksai“, - sako iki šiol aktyvų gyvenimo būdą palaikantis modelis.
Visgi naujai atrasta veikla netrukus iššaukė naują „kompleksą“, dėl kurio Solveiga juto dviprasmiškus jausmus.
„Paskutiniais metais, įprastinės treniruotės metu, susilaužiau nosį, viskas siaubingai ištino ir dėl gydytojo neapžiūrėjimo likau su kreiva nosimi. Kreivumas matėsi ir iš priekio, ir iš šono. Nesakau, kad tai tapo didžiausiu mano kompleksu, bet tiesiog būdavo momentų, kad tai man patiko, nes priduodavo man charakterio, tačiau būdavo dienų, kai nosis visiškai užknisdavo, nes nervindavo tas kreivumas žiūrint iš visų pusių“, - atsiminimais dalinasi žinoma moteris.
Laikui bėgant Solveiga suprato, kad jos išskirtiniai išvaizdos bruožai, kuriuos ji anksčiau laikė kompleksais, lėmė sėkmę modelio karjeroje. Visgi su kreiva nosimi jai teko atsisveikinti.
„Nosį sugalvojau išsitiesinti ne dėl kažko, pavyzdžiui darbo, nes tai tikrai man nesutrukdė, bet tik dėl savęs. Tai nutiko tik prieš porą metų, nes tai jau buvo ne tik fizinis defektas, bet ir medicininė bėda. Dėl labai iškrypusios pertvaros man darėsi vis sunkiau persirgti peršalimu, slogomis, kvėpuoti naktį. Iki šiol pasiilgstu savo kreivos nosies“, - šypsosi S. Mykolaitytė.
Tituluota gražuolė ir modelis Simona Burbaitė taip pat turėjo pereiti paauglystės laikotarpį. Ir kas galėtų pagalvoti, kad iš Panevėžio kilusi gražuolė, kuri tapo „Mis Lietuva 2013“ I-ąja vicemis ir „Mis Visatos 2013” dalyve, kompleksavo dėl savo išvaizdos?
„Kai dar mokiausi mokykloje svėriau daugiau nei šiandien. Kažkas nutiko, kad nuo paauglystės pradžios, galbūt kalti hormonai, ėmiau staiga stambėti. Iš pradžių didelio komplekso dėl to nejutau, tačiau netrukus supratau, kad jaučiuosi blogai – kenčiau depresiją, buvo ašarų, griebiausi dietų. Ir ko tik nedariau, kad tai pakeisčiau. Nesakau, kad svėriau 120 kilogramų, tačiau aš nepatikau sau“, - prisimena mergina.
Po alinančių ir nesėkmingų dietų Simona pradėjo sėkmingą pokyčių kelią. Mergina pradėjo reguliariai maitintis ir sportuoti.
„Prireikė laiko suprasti, kad tik sportas ir subalansuota mityba mane atves prie rezultatų. Pakeičiau savo gyvenimo būdą iš esmės. Reikia atminti, kad rezultatų nebus jau po dienos, savo tikslo siekiau net devynis metus. Žinoma, viskas vyko palaipsniui... Nesakau, kad ir anksčiau atrodžiau blogai, tačiau šiandien atrodau taip, kaip aš noriu atrodyti. Dabar suprantu, kad visos tos ašaros, kančios buvo mano gyvenimo išbandymas, kuris padėjo atrasti kokybišką gyvenimą šiandien“, - džiaugiasi modelis.
Neseniai Simona savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įkvepiančiu įrašu, kuriame džiaugėsi savo kiek kreivokais dantimis. Ji prisipažino, kad prireikė laiko suprasti, jog šis jos išvaizdos bruožas yra ne trūkumas, priešingai – tai išskirtinis privalumas.
„Troškau tai pakeisti, beveik ryžausi beprotiškam dalykui – estetiniam plombavimui, kurio metu man būtų pašalinę pusę sveiko danties. Aš labai dėkinga savo odontologams, kurie mane atkalbėjo nuo šio sumanymo. Buvau pasiryžusi bet kam, kad tik turėčiau tą holivudinę šypseną“, - pripažįsta ji.
Užvaldyta šios minties Simona retai šypsodavosi, ji pamiršo, kad kiekvienas žmogus yra unikalus savaip, šią taisyklę įsisavinti jai padėjo laikas ir nauja veikla – tinklaraščio rašymas.
„Supratau, kad tas netobulumas žmoguje kartais mane labiausiai žavi. Nesakau, kad balti dantys nėra gražu, tačiau supratau, kad mano šypsena yra išskirtinumas. Džiaugiuosi, kad nugalėjau savo ankstesnę užgaidą. Manau su amžiumi tu supranti, kad nereikia vaikytis idealo, kurį mums nuolat formuoja visuomenė. Būtina išlaikyti savitumą. Tai gali būti ne tik kreivi dantys, bet ir charakterio savybės, plaukų spalva – visa tai yra cinkelis, kuris žmogui suteikia šarmo“, - tikina S. Burbaitė.
Beveik dešimt metų mados pasaulyje besisukančiai Justinai Kazlauskytei nepasitikėjimas savimi taip pat nėra svetimas jausmas. Iš Biržų kilusi mergina šalyje suspindo dalyvaudama grožio konkurse „Mis Lietuva 2009“, kuriame pelnė „Mis foto” titulą. Šiandien ji džiaugiasi svajonių gyvenimu – nuolat keliauja, bendradarbiauja su žymiausiais prekiniais ženklais pasaulyje, tokiais kaip „Roberto Cavalli“, „Escada“, „Alexander Mcqueen“ ir daugeliu kitų, o jos nuotraukos puošia užsienio žurnalo viršelius. Tačiau taip buvo ne visada.
„Pamenu, kad mano pirmasis kompleksas buvo fotografuotis. Dengdavausi veidą, susigūždavau. Kol kas nesuprantu pati, kaip tai galėjo peraugti į mano nuolatinį darbą, nes modeliu jau dirbu aštuonerius metus“, - atvirauja mergina.
Netrukus savo išvaizdoje ji įžvelgė daugiau trūkumų, kuriais ji šiandien su mielu noru puikuotųsi.
„Vėliau atėjo laikas kai labai stipriai išgyvenau dėl savo labai lieknų kojų. Tuo metu nuo kūdumo jos netgi labai kreivos atrodė, bet greit iš to išaugau. Supratau, kad lieknas kojas turėti yra gražu. Beje, norėčiau tokių ir dabar“, - šypsosi Justina.
Tačiau bėdos tuo nesibaigė. Mergina prisipažino, kad dėl savo kitokios išvaizdos mokykloje ji kentė bendraamžių patyčias.
„Prasidėjo berniukų juokavimas iš mano atlėpusių ausų. Nors jos nėra labai atlėpusios, tačiau dėl to stipriai išgyvenau... Visą laiką svajojau jas sutvarkyti. Būdama septyniolikos pradėjau dirbti modeliu, o mano ausys tapo privalumu. Atrodžiau visai kitaip su priglaustais plaukais ir labai dėl to patikau klientams. O tie kas iš manęs juokėsi vėliau laikė svajonių mergaite“, - pasakoja modelis ir priduria, kad dėl savo nestandartinio grožio susilaukia daug komplimentų.
Šiandien Justina sako atsikračiusi visų išvaizdos kompleksų. Na, beveik visų... O juos įveikti padėjo artimiausi žmonės.
„Kartais save graužiu, kai atsipalaiduoju ir nesportuoju. Kol kas jaučiuosi viskuo labai patenkinta ir laiminga. Tiesą pasakius, turiu būti dėkinga modelio darbui ir savo agentūroms pasaulyje, ir Mamai, kad įskiepijo tą mintį, jog negaliu skųstis savimi ir savo bent menkiausiais trūkumais. Ji dažnai sako „Nevaryk Dievo į medį“, nes dėl savo išvaizdos mados pasaulyje pamačiau ir patyriau labai daug, apkeliavau pusę ar net daugiau pasaulio“, - džiaugiasi J. Kazlauskytė.
„Mis Aukštaitija 2013“ nugalėtojos bei „Mis Lietuva“ II-osios vicemis juosta pasipuošusi Justina Ieva Steponavičiūtė išgirdusi žodį „kompleksai“ net nesudvejoja: „Visi jų turi, o aš ne išimtis“. Iš Panevėžio kilusi tituluota gražuolė šiandien sėkmingai dirba modeliu, tačiau ji iki šiol prisimena nepilnavertiškumo jausmą.
„Vieni kompleksuoja dėl antsvorio, kiti dėl ūgio, treti dėl per didelės nosies, atlėpusių ausų... Standartai, standartai ir dar kartą standartai. Štai, kas žmones verčia pasijusti nepilnaverčiais, nepasitikinčiais savimi. Jei nuo mažens nebūtų tai brukama kiekvienam į galvą, galbūt pasaulyje būtų daugiau laimingesnių žmonių?“, - susimąsto modelis.
Justina pabrėžia, kad neretai po pasitikinčio savimi žmogaus kauke slepiasi paprastas žmogus su savo baimėmis ir trūkumais. Jai pačiai ne kartą teko apsigauti, kai bendraudama su gražiausiomis merginomis ji nė neįtarė, kas slepiasi jų viduje. Anot jos, kiekvienas žmogus turi tai, ką norėtų pakeisti.
„Kai buvau maža, mano dantys buvo gan dideli ir negana to, dar turėjau didelį tarpą tarp priekinių dantų! Vaikai dažnai sakydavo, kad mano dantys kaip pas begemotą. Tuomet tai buvo skaudu, tačiau dabar aš tegaliu džiaugtis, kad tie patys dideli dantys tapo bene labiausiai patinkančiu dalykų mano išvaizdoje“, - džiaugiasi mergina.
Galbūt daugeliui pasirodytų keista, tačiau buvo laikas, kai modeliu dirbanti Justina jautė komeplksą dėl savo aukšto ūgio.
„Esu aukšta mergina, tačiau vaikystėje ir dėl to tekdavo sulaukti negražių replikų. Vadindavo bokštu, stilba, kartimi... Pačiai būdavo nesmagu stovėti prie bendraamžių, nes būdavau visa galva aukštesnė. Vėlgi, šis mano „trūkumas“ tapo vienu didžiausiu mano privalumu. Jei neturėčiau to, galbūt nebūčiau modelis, neužsiimčiau taip sau patinkančia veikla“, - atvirauja tituluota gražuolė.
Pamilti save ir priimti tai, ką davė gamta Justinai padėjo mama.
„Visada prisimenu vaikystėje mamos sakytus žodžius, kad ir bjaurusis ančiukas kažkada virs gražia balta gulbe. Galbūt nesu ta gražioji gulbė kiekvienam, tačiau tikrai ja jaučiuosi, esu patenkinta savimi ir myliu save tokią, kokia esu. Svarbiausia patikti pačiam sau, o tada tave pamils ir kiti“, - įsitikinusi J. I. Steponavičiūtė.
