Alkoholio vartojimas Lietuvoje yra viena skaudžiausių socialinių problemų. Tiek suaugę, tiek nepilnamečiai Lietuvoje gali be didesnių trukdžių įsigyti svaigalų. Balsas.lt pateikia penkis mitus, kurie, anot specialistų, privalo būti paneigti. Ypač tik bręsti pradėjusių nepilnamečių galvose.
Mažos alkoholio dozės naudingos organizmui
Mažos alkoholio dozės didina gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Kasdienis net 10 g alkoholio vartojimas gali sukelti kancerogeninį poveikį. Pavartojus mažų alkoholio dozių dingsta tam tikri refleksai, kurie atsistato tik po 8-12 dienų.
„Saikingai“ vartojant alkoholį jau po 4 metų 85 proc. atvejų būna nustatomas „susitraukusių smegenų efektas”, „negyvų ląstelių kapinės”, smegenenų paviršiaus ir jo rašto deformacija, smegenų tūrio sumažėjimas, atsiranda nepajėgumas sistemingai dirbti.
Deja, pasitaiko gydytojų, kurie pataria išgerti alkoholio gydymo tikslais. Tai nedovanotinas melas. Jei alkoholio vartojimo efektyvumas medicininiais tikslais būtų įrodytas, grynasis alkoholis jau seniai būtų vartojamas medicinoje kaip pigus ir efektyvus vaistas. Tačiau alkoholis vaistinėse pardavinėjimas tik kaip dezinfekcinė priemonė. Taigi rizikos ir žalos santykis tiesiog neadekvatus.
Nesvarbu kokiomis dozėmis alkoholis naudojamas, jis smegenyse išlieka nuo 14 iki 30 parų, todėl smegenys nuolat ardomos. Keturiose 500 g skardinėse sidro yra apie 100 g grynojo alkoholio. Atsimink, kad tokios dozės nerekomenduojamos.
Alkoholis nuima įtampą, stresą ir ramina nervus
Alkoholis tik sukuria įtampos nuėmimo iliuziją. Išgėrus alkoholio organizme išsiskiria tokios medžiagos kaip histaminas, dalyvaujantis streso formavimęsi ir alerginių reakcijų susidaryme. Taigi alkoholis turi stresą keliančių, o ne antistresinių savybių. Alkoholio turintis gėrimas negali jūsų nei atpalaiduoti, nei nuraminti, nes jis nepašalina nepatogumo priežasties. Alkoholis slopina visus pojūčius. Kai baigiasi alkoholio kaip psichoaktyvios (narkotinės) medžiagos poveikis, alkoholis tik padidina įtampą.
Fiziologiniu požiūriu alkoholio vartojimas bet kokiomis dozėmis organizmui jau yra stresas. Liūdesį galima išblaškyti daugybe priemonių - tik ne alkoholio vartojimu. Lietuvoje – 71 proc., o Europos Sąjungoje – 21 proc. savižudybių siejama su alkoholio vartojimu. Jei alkoholis išties mažintų stresą ar padėtų susidoroti su problemomis, tokie kraupūs skaičiai neegzistuotų.
Alkoholis sušildo
Išgėręs žmogus praranda gebėjimą teisingai įvertinti savo kūno temperatūrą. Prasidėjus alkoholio poveikiui greitai įvyksta laikinas odos kraujagyslių „paralyžius”, jos plečiasi ir į kūno paviršių priplūsta daugiau kraujo. Sušyla tik oda, kuri greitai atiduoda savo šilumą. Organizmas praranda normalų jautrumą šalčiui ir oda nustoja reaguoti į sumažėjusią kūno temperatūrą kraujagyslių, susitraukimus.
Žmogaus organizmas taip jau sudėtas, kad šiluma yra koncentruojama gyvybiniams organams, todėl organizmas taupydamas šilumą jiems, atkerta kitas kūno dalis (pvz.: rankas, kojas). Taip atšaldomos tos kūno vietos, be kurių žmogus išgyventų, tačiau išsaugojamos tos, kurioms šilumos netektis būtų pražūtinga.
Jei žiemos šalčių metu į jūsų organizmą patenka virusas (o Jūs gerdami alkoholį sumažinate savo kūno temperatūrą organizme) virusas negali žūti. Dėl šių priežasčių išgėrę žmonės taip lengvai suserga peršalimo ligomis. Alkoholio padauginę žmonės gali labai greitai mirtinai sušalti.
Alkoholis gerina skrandžio veiklą ir didina apetitą
Visų pirma, išgėrus kenčia skrandis: alkoholis daro poveikį visoms virškinimo trakto liaukoms tarp jų ir skrandžio sienelėse esančioms liaukoms, kurios gamina skrandžio sultis, turinčias pepsino, druskos rūgščių ir įvairių fermentų, būtinų maisto virškinimui.
Dėl alkoholio sudirginimo liaukos pradžioje išskiria daug gleivių, o po to jos atrofuojasi. Tokiu būdu atsiranda gastritas, jo nepašalinus jis gali pereiti į skrandžio vėžį. Kuo gėrimas dažniau naudojamas, tuo silpniau veikia apsauginės organizmo jėgos ir tuo didesnius sužalojimus atneša spiritiniai gėrimai.
Skrandžio liaukoms atrofavus, žmogus įgauna iškreiptą apetito pojūtį. Natūralus alkio pojūtis padidėja, perkraunamas skrandis ir žarnynas, sutrikdomas normalus virškinimas. To pasekmė – virškinimo aparato sutrikimai. Kiekviena porcija alkoholio tik paaštrina virškinamojo trakto liaukų pakitimus.
Alkoholis neša linksmybes ir suteikia drąsos
Išgėrus alkoholio nėra ir negali būti jokio linksmumo. Būsena, kurią geriantys asmenys įvardina ypatingu linksmumu – tai taip vadinamas ,,narkotinis linksmumas“ , kuris nieko bendro neturi nei su laimės jausmu, nei su atsipalaidavimu.
Tiesa ta, kad visos alkoholio rūšys ir dozės veikia kaip morfijus ar marihuana, t.y. sukuria gėrio ir laimės iliuziją, tuo pačiu nešdamas nepataisomą žalą, kaip ir bet koks kitas nuodas, įsibrovęs į organizmą. Tai tėra tik iliuzija, kad apsvaigus bendrauti su draugais linksmiau, greičiau atsipalaiduojama bei sumažėja įtampa.
Alkoholis tik slopina baimes - drąsos jums nesuteikia. Vartodami alkoholį, kad pašalintumėte baimę, jūs pašalinate visas galimybes susidoroti su baimės šaltiniu ir taip atsiribojate nuo problemos šaltinio visam laikui. Alkoholis naikina drąsą.
Linksmindamasis be alkoholio tu visuomet būni savimi, kontroliuoji savo elgesį, nešvaistai pinigų alkoholiui. Linksmybės blaivių draugų kompanijoje pačios geriausios. Siautulingame vakarėlyje mokėk būti nepriklausomas nuo alkoholio.
