JAV išleista skandalų tyrinėtojo Kristoferio Anderseno knyga, kurioje jis pasakoja apie problemas prezidento šeimoje.
Ideali šeima
Įsimintiną praėjusių metų lapkričio naktį, kai Čikagoje daugiau kaip 200 000 žmonių minia sveikino tik ką išrinktą 44-ąjį JAV prezidentą, jis, Barakas Obama, su žmona ir dukterimis daugumai buvo amerikietiškos šeimos idealas. „Aš nestovėčiau šiandien čia prieš jus, – pareiškė Barakas Obama, – jei manęs visus 16 metų nebūtų palaikiusi geriausia mano draugė – pirmoji šalies ponia Mišelė Obama“. Po tų žodžių minios akivaizdoje jis apkabino žmoną ir sušnabždėjo: „Aš tave myliu“.
Tačiau jei tikėsime tuo, ką savo knygoje „Barakas ir Mišelė: amerikietiškos šeimos portretas“ rašo žurnalistas Kristoferis Andersenas, tai „idealios šeimos“ portretas nebuvo toks idealus – keblumų buvo su kaupu. Vienu metu sutuoktiniai vos neišsiskyrė, o jei taip būtų atsitikę, tai Amerika dabar turėtų kitą prezientą.
Atkaklumas nugalėjo
Šią vasarą Mišelė ir Barakas atšventė savo pažinties 20-metį. Jiedu susitiko 1988 metų birželį, kai B. Obama, baigęs pirmąjį Harvardo universiteto teisės fakulteto kursą, atvyko į Čikagą atlikti praktikos. Jis įsidarbino žinomoje advokatų kontoroje ir buvo paskirtas patyrusios darbuotojos Mišelės Robinson padėjėju. Čikagos vandentiekio darbuotojo dukra, tuo metu jau baigusi Prinstono ir Harvardo universitetus, labai nenoriai priėmė stažuotoją.
B. Obama savo mokytoją įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio. O štai Mišelė iš pat pradžių leido vyrukui suprasti, kad jos visai nedominantis. Bet Barakas buvo atkaklus – rašė Mišelei laiškus, dovanojo gėles, kol galų gale moteris sutiko susitikti su atkaliu praktikantu. Pirmasis pasimatymas užtruko visą dieną ir pakeitė jų gyvenimą...
Yra ir viena to meto pikantiška detalė. B. Obamos motina buvo baltoji, o Mišelė išaugusi juodųjų šeimoje, kuri didžiavosi savo odos spalva. Ji ilgai nesiryžo papasakoti tėvams, kad jos draugas – „nepilnavertis juodaodis“. Tačiau Robinsonų šeima į tai pažiūrėjo liberaliai ir 1992 metų spalio 3-iąją Mišelė ir Barakas tapo vyru ir žmona.
Niekam tikęs vyras
Po ketverių metų B. Obama tapo senatoriumi savo gimtojoje Ilinojaus valstijoje. Kaip politikas jis teikė daug vilčių, o kaip vyras, Mišelės nuomone, buvo visai niekam tikęs. Jo veiksmai nuolat erzino dabar pirmąją šalies ponią. Mišelei labiausiai nepatiko, kad jos vyras visur išmėtydavo savo apatinius, kojines, o šlapius rankšluoščius palikdavo ant grindų vonioje, be to, niekada nepadėdavo žmonai ruoštis namuose. Barako įprotis nuolat rūkyti, prisidegant cigaretę nuo cigaretės, žmoną tiesiog varė iš proto. Ji nuolat bambėdavo, kad namai dvokia tabaku, o visi kilimai apibarstyti pelenais.
Kaip rašo K. Andersenas, naktimis Mišelė negalėjo miegoti nuo Barako knarkimo, ją nervino ir rytais iš vyro burnos sklindantis nemalonus kvapas. Mišelė rengėsi madingai, o jos vyras neturėjo jokio skonio ir nuolat vaikščiojo arba apsmukusiomis kelnėmis, arba nutrintais džinsais: „Ko tu prie manęs pristoji su tais rūbais? – atsikirsdavo žmonai. – Aš noriu pakeisti pasaulį, o tu lendi su smulkmenomis“.
Knygos autorius, remdamasis Mišelės draugais, rašo, kad tuo laiku ji vyrą vadindavo „kvailu tinginiu“.
Ant skyrybų slenksčio
1997-ųjų lapkritį Mišelė tapo nėščia. Kitų metų liepą ji pagimdė dukrą Maliją, tačiau ji šeimos nesutvirtino.
Mišelė vis dažniau kalbėjo, esą politika – betikslis laiko leidimas. Ji norėjo, kad vyras įsidarbintų kokioje nors juridinėje firmoje ir uždirbtų daugiau pinigų. „Mes neturtingi kaip bažnyčios pelės, – sakydavo ponia Obama, o save vadindavo „labai nelaiminga ir vieniša pele“.
Barakas irgi turėjo pretenzijų žmonai. Vietoj šilumos ir palaikymo jis nuo jos gaudavo raštelius: „Susitvarkyk. Tu ir vėl palikai ant grindų savo apatines kelnaites“. B. Obama žmonos skundus laikė neteisingais. „Ji tiesiog pritrenkia mane savo neteisinga kritika“, – skundėsi jis draugams.
2000 metais, devintaisiais šeimos gyvenimo metais, Obamų pora buvo ant skyrybų ribos. Santuoką išgelbėjo antroji duktė – Nataša, gimimusi 2001-ųjų birželio 10-ąją.
Nepasidavė pagundoms
Būdama trijų mėnesių, Nataša susirgo meningitu... Tris paras Barakas ir Mišelė, pakeisdami vienas kitą, sėdėjo prie sergančios dukters lovos.
„Mano pasaulis buvo susitraukęs iki tos lovelės, – vėliau prisipažino B. Obama. – Manęs nedomino niekas, kas darėsi už mano namų sienų: nei darbas, nei planai, nei ateitis“.
Matydama, kaip tėvas rūpinasi dukterimi, Mišelė pasakė: „Kaip mes galime pyktis dėl niekų?“ – ir sutiko, kad vyras tęstų politiko karjerą.
2004-ųjų liepą Demokratų partijos konferencijoje Bostone B. Obama pasakė programinę kalbą, kuri jį išgarsino visoje šalyje. Kartu su šlove atsirado ir gerbėjos, kurios glaustėsi prie jo per mitingus, kvietė į svečius, į kišenes grūsdavo raštelius su telefono numeriais. Tačiau Barakas nepasidavė pagundoms.
2006-aisiais sutuoktiniai nusprendė kovoti dėl prezidento posto.
„Mišelė – mano pagrindinė patarėja ir padėjėja, – šiandien sako Barakas Obama. – Nepasitaręs su ja aš nepriimu nė vieno svarbaus sprendimo“. Likimo ironija – tapęs prezidentu, jis vis daugiau laiko praleidžia su šeima.
Kuklios metinės
Ne perseniausiai Barakas ir Mišelė atšventė savo vestuvių 17-ąsias metines. Šią sukaktį Obamos minėjo ne Baltuosiuose rūmuose, o išsirengė pavakarieniauti į nepretenzingą Džordžtauno restoraną, kurio specializacija – amerikietiška virtuvė. Nors pirmoji JAV pora mėgsta prancūziškus patiekalus, sutuoktiniai, matyt, nutarė būti patriotai ir per krizę parodyti, kad žavisi nacionaliniu maistu.
Pažįstantieji šią porą sakė, kad ir pernai savo vestuvių metines Obamos minėjo gana kukliai.
Petras Kurmelis
