Surėjaus teismo tyrimas nustatė, kad 41 metų moters mirties priežasties nepavyko tiksliai nustatyti. Taip pat buvo neaišku, kada ji mirė, kol jos bute nebuvo rastas kalendorius. Jame ji žymėjo dienas iki 2017 m. lapkričio 1 d., rašo unilad.com.
Teisme taip pat paaiškėjo, kad ponia Winham turėjo psichikos sveikatos problemų ir buvo palikta viena be pagalbos, kai vietos valdžia nesikišo.
Nesulaukė institucijų pagalbos
Tragiška istorija apie tai, kaip ši moteris buvo palikta visiškai viena metų metus, tampa dar skaudesnė dėl jos paskutinės žinutės šeimai.
Ponia Winham nuo 2009 m. nesimatė su šeima, o visos žinutės socialiniuose tinkluose staiga nutrūko 2014-aisiais.
Ji parašė jiems per „Facebook“: „Geriausia palaikyti minimalų arba jokį kontaktą su šeima. Tai visiškai ne mano valioje. Nieko negaliu padaryti. Viskas, ką pasakysiu, bus perduota toliau. Būkite kantrūs“.
Šeima teigė, kad manė gerbianti jos privatumą, todėl nesikišo. Jie kartais pravažiuodavo pro jos butą ir tikrindavo, ar jos automobilis vis dar ten.
Tačiau artimieji kritikavo socialines tarnybas už tai, kad šios nesuteikė jai reikiamos pagalbos. Kaip praneša BBC, ponios Winham ranka rašytose pastabose buvo užfiksuota, kad ji badauja ir negali patikėti, jog tiek laiko išgyveno be maisto.
Tyrėja Karen Henderson sutiko, kad vietos valdžia ir atsakingos tarnybos praleido ne vieną galimybę įsikišti ir padėti moteriai.
Artimiausias kontaktas su ponia Winham buvo 2017 m. spalį, kai policija perdavė informaciją apie ją – tai buvo maždaug mėnuo prieš jos mirtį. Tačiau savivaldybės socialinės rūpybos skyrius tik paskambino ir atsiuntė jai laišką su informacija apie maisto bankus, bet taip ir neapsilankė jos namuose.
Tyrėja pavadino tyrimą „paviršutinišku beveik visais aspektais“, tačiau negalėjo tiksliai nustatyti, ar šios praleistos galimybės prisidėjo prie moters mirties.
„Lauros mirtis turi tapti pokyčių priežastimi“
Šeimos advokatas Iftikhar Manzoor kartu su ponios Winham broliu Roy ir motina Marilyn perskaitė pareiškimą, kuriame jie pabrėžė, kad policija buvo išreiškusi susirūpinimą dėl to, jog moteris turėjo mažai maisto, pinigų ir beveik nebendravo su artimaisiais, tačiau „viskas, kas buvo padaryta – atsiųstas laiškas“.
„Tai buvo milžiniška praleista galimybė įvertinti Lauros sveikatą ir imtis veiksmų, – pridūrė jie. – Laura akivaizdžiai buvo rizikos grupėje, tačiau niekam nekilo mintis jos aplankyti. Ji buvo palikta viena, turėjo rūpintis savimi.
Net jos pačios dienoraščio įrašai rodo, kad ji nebegalėjo susitvarkyti su gyvenimu. Jei socialinė tarnyba būtų apsilankiusi jos namuose per kelias dienas po kreipimosi 2017 m. spalį, Laura šiandien būtų gyva“.
Lauros sesuo Nicky pridūrė: „Mes žinojome, kad bendravimas su mumis tik pablogina jos psichikos būklę“.
Šeima paaiškino, kad bijojo, jog jų mylima dukra ir sesuo gali pakenkti sau, jei jie nesitrauks iš jos gyvenimo.
Advokatas tęsė: „Jie tikėjo, kad Laura bus patikimose rankose, kai jos priežiūra buvo perduota specialistams – žmonėms, turintiems daugiau žinių ir supratimo apie sunkias psichikos sveikatos problemas. Deja, šiuo atveju taip nenutiko“.
„Lauros mirtis turi tapti pokyčių priežastimi“, – užbaigė šeima, pabrėždama, kad jie niekada jos nepaliko likimo valiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
