Jau porą mėnesių kiekvieną ketvirtadienį moteris ir jos augintis Oskaras vyksta į veterinarijos kliniką, kur vėžiu sergančiam šuniui atliekamos chemotarapijos procedūros. „Kas kartą ten važiuojant aš stengiuosi švelniai kalbinti Oskarą ir nusiteikti, kad ši diena bus graži ir šviesi, o jis ramus žvelgia pro automobilio langą su tyliu susitikimu akyse“, – moters žodžius cituoja Dailymail.co.uk.
Šuns šeimininkė prisipažino labai liūdinti, kuomet veterinarijos gydytojai pasiima Oskarą ir veda į sterilų kambarį, kuriame vyksta chemotarapijos seansas. „Norėčiau būti su juo net tada, kai jo venomis ima tekėti tie nuodingi chemikalai, visą laiką, kol tenka laukti už durų, labai jaudinuosi, o kai po valandos seansas būna baigtas labai stengiuosi neparodyti savo nerimo Oskarui“, – sakė moteris.
A. Karmel sako, kad visus ketverius su puse metų, kol ji ir jos augintis Oskaras yra kartu, niekas kitas jai neparodė tokios besąlygiškos meilės ir atsidavimo kaip šis šuo.
Šuns šeimininkė supranta, kad chemoterapija padės tik pristabdyti ligą, bet laikas, kurį pavyks laimėti tokiu būdu jai yra neįkainojamas.
