Dainininkė, vizažo meistrė, grožio studijos savininkė – devyniolikmetę galite vadinti kaip tik pageidaujate. Visgi aplinkiniams labiau knieti pasišnekėti apie jos tėčio uždirbamus pinigus. Kodėl? Nes tokios antraštės, kaip „Milita Daikerytė sulaukė stulbinančios gimtadienio dovanos – prabangaus automobilio“ priverčia netekti žado.
Visgi nors iš išorės ji gali pasirodyti „pasipūtusi karjeristė“, šios merginos vidus toli gražu ne akmeninis. Geriausiai už visus tai žino ir jaučia jos mama Sonata. Ji su dukra gana dažnai pasirodo įvairiuose renginiuose. Dėl išlaikytos mamos išvaizdos juodvi neretai netgi pavadinamos seserimis. Visgi atvirame interviu jos savo tarpusavio santykius apibūdino kiek kitaip.
- Jūs – visur kartu. Tarsi geriausios draugės, – pradedu pokalbį su dviem žaviomis jogos studijos atidarymo šventės viešniomis.
Milita: Tikrai nedrįstu lyginti mamos su drauge. Santykis su mama yra kažkas aukščiau ir daug daugiau. Mama yra nepakeičiama, o draugai ateina ir išeina.
- Tačiau ar laikas, praleistas su mama, mielesnis nei su draugėmis?
Milita: Kadangi namie mes nedaug laiko praleidžiame kartu, atsiradus progai norime kuo ilgiau pasibūti drauge. Kaip ir su kitais šeimos nariais – su sese, tėčiu. Tas laikas mums labai turtingas. Tuo tarpu su draugėmis viskas kitaip, su jomis labiau atsipalaiduoji. Susitikimas su jomis – laisvalaikis. Štai leisti laiką su šeima yra šiokia tokia pareiga kiekvienam žmogui.
Sonata: Aš, kaip mama, visuomet esu kupina noro būti su savo vaikais. Tad ypač džiaugiuosi, kai dukterys man atsako tuo pačiu. Turbūt dauguma mamų svajoja su vaikais pabūti ne tik per šventes, bet ir laisvalaikiu.
- Militą daug kas pažįsta, kaip ypač jauną verslininkę ir talentingą dainininkę. Sonata, didžiuojatės savo dukra?
Sonata: Labai. Net gi sakyčiau kartais ir lygiuojuosi. Ji turi tam tikrų gerų charakterio savybių, kurių dar ir aš dar galėčiau pasimokyti.
Pavyzdžiui, pareigingumas. Nesvarbu, kur dalyvauja iš vakaro – ar vakarėlyje, ar gimtadienyje, ji jaučia atsakomybę darbui. Suvokia, kad kitą dieną jai reikės dirbti.
Taip pat man patinka jos stiprus charakteris. Tiesą sakant, kartais pagalvoju, kad moteriai tiek stiprybės net nereikia. Aišku, versle tai būtina. Tu turi būti lyderis, vadovas, pavyzdys. Privalai būti truputėlį aukščiau savo darbuotojų. Tik tuomet vyksta kažkoks progresas.
Žiūrint į ją tai labai matosi. Čia galbūt labiau tėčio nuopelnas. Tėtis yra stipraus charakterio, verslus žmogus. Milita pasiėmė tas tėčio savybes.
Sonata: Be abejonės. Ir labai daug. Tik, kalbant apie charakterį, aš trupučiuką minkštesnė. Gal kietiems kitaip atrodo, tačiau aš save tokia laikau. Žinoma, abu su tėčiu mes stengėmės, padėjome, kiek galėjome, kiek sugebėjome, kiek mums tuo metu užteko informacijos ir leido galimybės.
- Sonata, minėjote, kad stiprus charakteris moteriai ne visuomet palankus. Ką turėjote omenyje?
Sonata: Sunku išsirinkti vyrą. Juk jis turi būti dar stipresnis. Jeigu tu esi stipri kaip moteris, kaip mergina, tai koks vyras šalia tavęs turi stovėti?
Ne veltui mes šiandien lankomės jogos centro atidaryme. Visuomet ieškome to aukso viduriuko tarp stiprybės ir moteriškumo. Nes jei visą gyvenimą tik ir sieki kažko, užsigrūdini, tampi labai stipri ir tuomet pagalvoji, kad galbūt reikia to viduriuko. Taip, gerai gyvenimas susiklostė – verslai, visa kita. Tačiau moteriška laimė yra kas kita.
Milita: Visi žmonės jie turi tam tikras roles gyvenime. Tik reikia išmokti jomis laviruoti. Taip, gal darbe esi policininkas, bet grįžęs namo – esi tėvas. Tuo pačiu metu kažkam esi sūnus, dar kažkam – darbuotojas ar bosas. Vienu gyvenimo momentu atlieki dešimtis rolių. Aš sakyčiau, kad pagrindinė žmogaus užduotis gyvenime – sugebėti atskirti tas roles. Atskirti tam tikrą momentą, kuomet turi būti ant kažko piktas, o dar kitam demonstruoti šiltus jausmus. Jei ir darbe, ir namie būsi policininkas – šeima tavęs nesupras. To mes mokomės visą gyvenimą. Tad labai puiku, kai tu pats sau tai pripažįsti ir supranti, kad mokaisi laviruoti tarp tam tikrų dalykų.
- Ar jums pačiai pavyksta kaskart darbe, šeimoje ir asmeniniuose santykiuose keisti roles? Jeigu reikėtų įvertinti balais nuo 0 iki 10, kiek sau skirtumėte?
Milita: Tobulumui ribų nėra. Visada svarbu tobulėti. Gali būti nepasiekęs užsibrėžto tikslo ar jaustis nevisavertis, lygindamas save su kažkuo. Svarbiausia, kad tame lygyje, kuriame esi, progresuotum. Aš visuomet gerbsiu ne tą, kuris jau yra pasiekęs didžiausius savo siekius, o tą, kuris progresuoja. Ir tai yra svarbiau.
Aš manau, kad man visai pavyksta su tuo susitvarkyti. Kuo toliau, tuo lengviau sekasi suderinti darbą, asmeninius ir šeimos santykius. Šiuo metu aš save vertinčiau 8. Mano vidinis pasaulis dabar yra gana stabilioje būsenoje. Aš labai džiaugiuosi ir stengiuosi tai palaikyti, tačiau, sakau, tobulumui ribų nėra.
Sonata: Štai, Milita, tau vos devyniolika metų ir tu jau taip mąstai. O aš vis dar ieškau savęs. Kaip tik Militai sakiau, kad ieškau vietos, kur aš galėčiau surasti vidinę ramybę ir tam tikrus atsakymus į mane šiuo metu kamuojančius klausimus.
Dabar klausau jauno žmogaus ir matau tą jaunatvišką maksimalizmą, energiją. O žmogaus vidurio amžius vis tiek ateina, tuomet labai susimąstai apie daug ką. Pradedi ieškoti, kapstytis ir pasirodo, kad gyvenimas nėra jau toks lengvas. Štai pačioje jaunystėje, kuomet moteris įsijaučia į verslus, skubėjimą, karjeros kopimą, visa tai pasimiršta.
- Būna, kad palūžtate?
Sonata ir Milita: O, taip.
Milita: Kadangi, kaip mama sakė, esu maksimalistė, o pagal zodiako ženklą dar ir liūtas, visas emocijas kaupiu, kol prisikaupia sklidina stiklinė. Tuomet ateina metas, kai man reikia visiškai išsilieti, kartais netgi išsiverkti, išsirėkti. Visaip tos emocijos išeina.
Sonata: Kada matai ašaras vaiko akyse – labai sunku. Ieškai žodžių, nes dar ne bet kokius gali pasakyti. Juk gali užlipti ant žaizdos. Jei paliesi skaudžią temą, viskas gali pasisukti ir į blogesnę pusę. Jai gali imti atrodyti, kad aš jos nesuprantu.
Iš šono atrodo, kad Milita yra labai stipri, viskas jai gerai sekasi ir ji neturi laisvų minučių paliūdėti, paverkti. Jų būna. Ir daug. Kad ir atrodo, kad ją saugo stiprūs emociniai šarvai, viduje yra labai minkšta širdutė. Ir tam tikros aplinkybės, momentai, jai gali būti skaudūs. Mes tikrai esame matę tuos sunkius momentus ir tuomet mums visiems sunku. Bet aš visuomet sakau, kad geriau išsiverkti, išsisakyti, išsikalbėti. Nes taip lengviau nei lankyti savyje.
