Beveik dviejų trečdalių miestiečių kaimas netraukia, norinčių ten gyventi - tik 25 proc.
Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" kovo 9-10 dienomis atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 500 respondentų.
Daugiau nei pusė apklaustų miestų gyventojų mano, jog per pastaruosius dešimt metų gyvenimas kaime pablogėjo, daugiausiai pesimistų - Vilniuje ir Kaune.
Panevėžiečiai, palyginus su kitų didžiųjų miestų gyventojais, labiausiai nesikrato gyvenimo kaime - tokių yra 44,8 proc, mažiausiai gyventi kaime trokšta šiauliečiai - 14,6 proc. Tačiau net 12,5 proc. Šiaulių miesto gyventojų pareiškė norą kaime pagyventi trumpai.
Mažiausiai norinčių persikelti į kaimą yra tarp darbingiausio amžiaus žmonių (30 - 49 metų amžiaus). Gyventi kaime noro nepareiškė nė vienas verslininkas ir tik 4 proc. vadovų. Tuo metu 36 proc. studentų ir moksleivių bei 30 proc. pensininkų sutiktų keltis į kaimą.
18-29 m. jaunimas bei pensininkai geriausiai vertino pastarųjų dešimties metų pokyčius kaime, Daugiausiai (trys ketvirtadaliai) prastai apie kaimo pažangą atsiliepiančių yra tarp 40-49 m. amžiaus asmenų. Net 85,7 proc. verslininkų iš vis nemato kaimo pažangos.
Kaip didžiausią trūkumą šiandieniniame Lietuvos kaime miestiečiai nurodė darbo vietų (29,4 proc.) bei didesnės valstybės paramos (22,1 proc.) trūkumą, nesaugumą (16 proc.), jaunų žmonių stoką (8,7 proc).
Nepaisant neigiamos nuostatos gyvenimo kaime atžvilgiu, du trečdaliai apklaustųjų pripažįsta, kad Lietuva turėtų išlikti žemės ūkio kraštas.
