Vaidmenis aktorė Mišelė Pfaifer (Michelle Pfeiffer) visada renkasi pati. Jei ji palieka šeimą vidury žiemos, kai vaikai eina į mokyklą ir negali važiuoti su ja, vadinasi jai pasiūlytas scenarijus - ypač geras.
Sustabdė vaikai
Paskutinis toks filmas buvo „Šeri”, kai M. Pfaifer vėl turėjo progą padirbėti su britų režisieriumi Stivenu Frirsu (Stephen Frears) ir scenarijaus autoriumi Kristoferiu Hemptonu (Christopher Hampton). Nuo tada, kai jie drauge suko filmą „Pavojingi ryšiai”, praėjo 20 metų.
Tąkart už ponios de Turvel, dorovingos ir dievobaimingos ištekėjusios moters, vaidmenį ji pelnė „Oskarą”. Šįsyk jai teks įsikūnyti į senstančios kurtizanės, kurios grožis blėsta, tad jai tenka susitaikyti su apsileidusios matronos perspektyva, vaidmenį. Filme gvildenamos tradicinės temos - moterų konkurencijos, grožio praradimo, sekso.
M.Pfaifer - 51-eri. Ji teigia pastebinti stulbinamų paralelių tarp savo herojės ir asmeninio gyvenimo. „Anksčiau būti aktore buvo kone tas pats, kaip ir būti prostitute. Abi profesijos buvo vertinamos beveik vienodai. Ačiū Dievui, viskas pasikeitė, - sako aktorė. - Tačiau nėra abejonės, kad kuo moteris vyresnė, tuo mažiau įdomių vaidmenų jai siūloma”.
Pastaraisiais metais ir dėl jos pačios pasirinkimo, ir dėl Amerikos kino studijų užgaidų, M.Pfaifer vaidmenų gaudavo vis mažiau. „Laimei, tai vyko tokiu mano gyvenimo laikotarpiu, kai man labai tiko pavieniai darbai. Daug metų sunkiai dirbau, vaidinau daugelyje filmų. Dirbau, kai vaikai buvo maži, paskui jie pradėjo lankyti mokyklą”, - pamena aktorė.
Jos dukrai Klaudijai (Claudia) 16 m., sūnui Džonui (John) - 15 m.
„Nusprendžiau, kad kai jie pradės lankyti mokyklą, tiek daug nebedirbsiu. Nenorėjau skirtis su šeima ilgesniam laikui”.
Darbas neplanuojamas
„Šeri” pasirodė sudėtingesnis filmas nei M.Pfaifer, S.Frirsas ar K.Hemptonas tikėjosi. Nuo pat pradžių reikalavo ilgų darbo valandų. „Blogiausia buvo dėl skrybėlių. Teko dėtis peruką, o ant jo dar sunkią skrybėlę”, - pasakoja aktorė. Kartais jos pasakojimai apie tai, kaip buvo sukamas filmas, skamba, lyg ji kalbėtų apie alinamą darbą druskos kasyklose...
Padėjo tai, kad ji šiek tiek pažinojo S.Frirsą.
„Praėjo nemažai laiko, kol susivokiau, kad Stivenas niekada neatsakinėja į užduotą klausimą. O jei jau pradeda atsakinėti, tai pastebi, kad klausei visai ne to... Jis tiesiog sukinėjasi po filmavimo aikštelę kaip koks detektyvas Kolombas, kažką murma sau po nosimi, elgiasi taip, lyg nesuvoktų, kas čia vyksta. Iš tikrųjų nėra išmintingesnio žmogaus, jis mąsto ir niekada nesileidžia į kompromisus”.
Net dabar ji kaip aktorė liko gerokai neįvertinta, tarsi grožis jai nuo pat pradžių būtų buvęs kliūtimi. Nepaisant trijų nominacijų „Oskarui” (už „Pavojingus ryšius”, „Garsius brolius Beiker” ir „Meilės lauką”), jos karjera klostėsi labai nevienodai. M. Pfaifer vaidino moterį katę “Betmano sugrįžime”, išvargusią nuo darbų motiną filme „Vieną gražią dieną” su Džordžu Kluniu (George Clooney), vidurinės mokyklos mokytoją filme „Pavojingos mintys”.
Mišelei teko vaidinti kostiuminėje dramoje, kvailoje komedijoje, filme apie gangsterius, siaubo filme ir net Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) dramos „Vasarvidžio nakties sapnas” ekranizacijoje. Jai neteko vaidinti gal tik vesterne, nors ir ten ji tikrai suvaidintų kuo puikiausiai.
„Neturiu mėgstamo žanro, - sako aktorė. - Manau, komedija - sunkus žanras. Filmuojant jauti nepakeliamą įtampą besistengdama būti juokinga. O kai vaidini dramatišką vaidmenį, tiesiog turi elgtis tikroviškai”.
Karjeros pradžioje ji sako buvusi labai naivi. Po sėkmės filme „Briliantinas 2” bendradarbiavo su Brajenu de Palma (Brian de Palma) ir Alu Pačinu (Al Pacino), kurio jauną žmoną vaidino filme „Žmogus su randu”. Buvau labai jauna, kai filmavausi „Žmoguje su randu”.
Neįsivaizdavau, kokia ta mano herojė. Visiškai pasiklioviau mane supančiomis moterimis - grimuotoja, kirpėja, žmonėmis, kurie turėjo didesnę gyvenimo patirtį. Jos man aiškino, kas yra mano herojė”.
Ar ji buvo ambicinga?
„Ne, aš tik norėjau dirbti. Niekada neturėjau jokių didelių planų. O gal turėjau turėti? Ne, vis dėlto ne. Geriau ar blogiau, bet visada pati instinktyviai rinkdavausi vaidmenis. Kai įsijaučiu į vaidmenį, pastebiu scenarijuje didžiausių spragų ir galvoju: niekas to filmo nežiūrės. Esu linkusi priimti sprendimus emocionaliai”.
Mišelė su vaikais ir vyru, amerikiečių televizijos scenaristu ir prodiuseriu Deividu E.Keliu (David E.Kelley), kurio garsiausias darbas yra televizijos serialas „Eli Makbyl”, gyvena Šiaurės Kalifornijoje.
„Gyvenu bendruomenėje, kuri saugo mane ir mano šeimą. Įdomiausia tai, kad ta bendruomenė nepriklauso šou verslo pasauliui”.
Nesibaigianti medžioklė
Ar ji nemano, kad sulaukusi 40-ies būtų gavusi geresnių vaidmenų, jei nebūtų pasitraukusi į šešėlį, o suktųsi pačiame dėmesio centre, vaidindama Holivudo žvaigždę?
Mišelė visada saugojo savo asmeninį gyvenimą ir ją dabar stebina visuotinis domėjimasis garsenybių gyvenimu.
„Ankstesniais laikais, - ji pritildo balsą tardama žodį „ankstesniais”, norėdama pabrėžti, kad sako jį su ironija, - kai artėdavo naujo filmo premjera, ar kai įsiveldavai į kokį nors skandalą, galėjai tikėtis, kad žiniasklaida tave susiras, nes tą akimirką būdavai visiems įdomus”. O dabar, jos nuomone, medžioklė vyksta kiaurus metus.
„Visada atsiras kad nors, kas nupirks net tokią nuotrauką, kurioje matyti, kaip eini išmesti šiukšlių”.
Pasak M.Pfaifer, dauguma žmonių, ne tik Holivudo aktoriai, patyrė, ką reiškia, kai asmeninis gyvenimas staiga tampa visuomenės aptarimų objektu. Jos neįtikina tai, kad nuolatinis paparacų dėmesys yra natūrali garsių žmonių gyvenimo dalis.
„Kai matau, ką turi iškęsti jauni aktoriai, netikiu, kai žmonės kalba, jog jie patys to prisiprašo. Galėčiau pasmaugti taip kalbančius. Manęs niekas neįtikins, kad tokius dalykus žmogus pats gali rinktis savo noru. Tokiame amžiuje sunku susidoroti su šlove. Kai tapau atpažįstama, nebuvau tokia jauna, kaip daugelis iš jų. Man tai buvo tikras iššūkis - priprasti prie šlovės. Niekada prie jos nepripratau, tik susitaikiau su ja. Tam prireikė daugelio metų”.
Parengė Rolanda Strumilienė,
pagal dienraštį „Respublika“
