Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad, nepaisant modernių technologijų ir industrializacijos, žmogaus evoliucija tebesitęsia. Pasirodo, procesas, kurį manėm pasibaigus tuomet, kai mūsų protėviai dar rinko šakneles ir medžiojo mamutus, vis dar vyksta – ir ne tik: šiuo metu jis net spartesnis nei kada nors anksčiau.
Per pastaruosius 10 000 metų evoliucijos žingsnis pagreitėjo iki šimto kartų, dėl to mūsų genuose atsirado daugiau mutacijų, o dėl jų – daugiau natūralios atrankos. Sunku patikėti? Štai keli elementarūs įrodymai, kad mes, žmonės, tebesikeičiame...
...nes geriame pieną
Kadaise genas, lemiantis žmogaus gebėjimą virškinti laktozę, „išsijungdavo“ iškart, kai tik motina liaudavosi žindyti kūdikį. Tačiau kai pradėjome auginti karves, avis ir ožkas, gebėjimas gerti pieną tapo privalumu: žmonės, kuriems genų mutacija leido ir suaugus virškinti laktozę, geriau maitinosi, buvo fiziškai pranašesni, taigi gebėjo ir plačiau paskleisti savo mutaciją. 2006 metais atliktas tyrimas parodė, jog dar visai palyginti neseniai – prieš kokius 3 000 metų, – laktozės toleravimas kaip genetinė savybė tebesivystė Rytų Afrikoje. Dabar genetinę mutaciją, leidžiančią virškinti karvės pieną, turi 95 procentai iš Šiaurės Europos kilusių žmonių.
...nes turime protinius dantis
Mūsų protėviai turėjo gerokai masyvesnius žandikaulius nei mes dabar. Tai leido jiems išgyventi su šaknelių, riešutų ir lapų dieta. Kai ankstyvieji žmonės pradėjo valgyti mėsą, plėšydavo ją dantimis, todėl šie labai greitai nudildavo. Štai tuomet ir atsirado vadinamieji protiniai dantys... Manoma, kad trečiąją krūminių dantų porą mums parūpino evoliucija, kad lengviau prisitaikytume prie naujosios dietos. Tačiau šiandien mes turime visokiausių įrankių ir priemonių maistui apdoroti. Ir pats maistas dabar minkštesnis, lengviau kramtomas. Taigi ir mūsų žandikauliai mažesni. Štai kodėl protiniai dantys kai kuriems žmonėms taip sunkiai dygsta – arba neišdygsta išvis: jiems paprasčiausiai nebėra pakankamai vietos. Kaip ir apendiksas, mūsų protiniai dantys virto rudimentiniais organais. Skaičiuojama, kad jau dabar 35 procentai pasaulio gyventojų gimsta be protinių dantų. Tad daugelis mokslininkų linkę manyti, jog ilgainiui jie visiškai išnyks.
...nes esame atsparūs ligoms
2007 metais mokslininkai, ieškoję naujausios žmogaus evoliucijos požymių, aptiko 1 800 genų, kurie tapo dominuojančiais tik per pastaruosius 40 000 metų. Už daugumą jų turėtumėm dėkoti infekcinėms ligoms, tokioms kaip maliarija. Pasirodo, tarp Afrikos gyventojų sparčiai plinta daugiau nei tuzinas naujų genų variantų, skirtų kovai su maliarija. Dar vienas mokslinis tyrimas parodė, kad natūrali atranka buvo palankesnė miestų gyventojams. Gyvenimas miestuose išprovokavo genų variaciją, padariusią mus atsparius tokioms ligoms kaip tuberkuliozė ar raupai.
...nes mūsų smegenys traukiasi
Nors maloniau manyti, kad didelės mūsų smegenys daro mus protingesnius už kitus gyvūnų pasaulio atstovus, tikrovė negailestinga: žmonių smegenys traukiasi ir tai vyksta jau 30 000 metų. Vidutinis Homo sapiens smegenų tūris sumažėjo nuo 1 500 iki 1 350 kubinių centimetrų – vaizdžiai tariant, mes praradome teniso kamuoliuko dydžio smegenų gabalą. Kodėl taip nutiko? Paaiškinimų yra net keli. Vieni mokslininkai įtaria, kad mažėjančios smegenys reiškia, jog mes kvailėjame. Tačiau istorija rodo, kad smegenų tūris mažėja didėjant žmonių bendruomenėms ir sudėtingėjant gyvenimui. Vadinasi, yra tiesioginis ryšys tarp intelekto ir savisaugos instinkto: kuo saugesnis mūsų gyvenimas, tuo mažiau išmonės mums reikia, kad išliktume. Tiesa, yra ir dar viena, drąsesnė teorija. Pagal ją, mūsų smegenys traukiasi ne dėl to, kad mažėja mūsų protiniai gebėjimai, bet dėl to, kad mažesnės smegenys efektyvesnės – ir greičiau veikia. Kita teorija teigia, kad mažesnės smegenys yra evoliucinis pranašumas, nes dėl jų esame mažiau agresyvūs, lengviau bendradarbiaujame spręsdami problemas ir mažiau konkuruojame dėl niekų.
...nes turime mėlynas akis
Iš pradžių visi žmonės turėjo rudas akis. Bet prieš kokius 10 000 metų kažkur prie Juodosios jūros atsirado genų mutacija, pavertusi rudas akis mėlynomis. Kodėl ši mutacija išliko ir išplito, vis dar neaišku. Viena teorija teigia, kad mėlynos akys yra savotiškas... tėvystės testas. Esą evoliucija sutvarkė viską taip, kad vyrams nereikėtų eikvoti išteklių svetimiems palikuonims. Kadangi praktiškai neįmanoma mėlynakei moteriai ir mėlynakiam vyrui susilaukti rudakio kūdikio, gali būti, kad mūsų mėlynakiai protėviai specialiai ieškojo tos pačios spalvos akių partnerių ištikimybei užsitikrinti. Be to, tai iš dalies paaiškintų, kodėl, kaip parodė neseniai atlikti tyrimai, šiuolaikiniai mėlynakiai vyrai pirmenybę teikia mėlynakėms moterims – šios jiems atrodo patrauklesnės nei rudakės. Įdomiausia, kad mėlynakės moterys ir rudakiai vyrai tokių preferencijų neturi.
SERGEJUS STONKUS
