Romantiškas dainininkas ir pragmatiška vadybininkė. „Esame labai skirtingi, – tvirtina Merūnas ir Erika Vitulskiai, – lyg ugnis ir vanduo...“. Gal tai paaiškina, kodėl jie kartu jau šešerius metus, o šių metų balandį vienas kitam prisiekė amžiną meilę.
Dėl interviu bandžiau tartis su Merūnu, tačiau dainininkas pasiuntė mane pas Eriką. „Ji – mano vadybininkė“, – tarstelėjo.
Su Erika susitarėme dėl vienos sąlygos: ji kategoriškai nesutiko būti vadinama Merūno vadybininke. Dar vėliau moteris prasitarė, kad niekada nenorėtų dirbti su vyru. „Du žmonės negali dienų dienas būti kartu, dirbti tą patį darbą ir ištisai gyventi tomis pačiomis problemomis. Greitai jie taps vienas kitam nebeįdomūs. Du kartu esantys žmonės turi tobulėti kiekvienas savo srityje ir taip papildyti vienas kitą“, – paaiškino moteris.
Klausausi Erikos greitakalbe beriamų žodžių ir prisimenu tą užsispyrusią merginą, kuri dvejus metus visiškai nebendravo su žurnalistais. Šiandien – jokio barjero. Šnekučiuojamės, lyg būtume senos pažįstamos. Šiltai ir su meile moteris išduoda visas mylimojo paslaptis. Sako, kad jis dėmesingas, mylintis, jautrus. Moka skaniai gaminti, lyginti. Nesikrato jokių buities darbų. Dar jis – ramus ir tvirtas. „Kai man nesiseka, verkiu ir nervinuosi, o Merūnas – nepraranda pusiausvyros. „Kas čia pas mus verkia? Viskas bus gerai, ko tu jaudiniesi?“ – sako jis. Taip ir būna – gerai. Atrodo, kad Merūnas savo ramybe tą „gerai“ prišaukia“, – šypsosi Erika.
Merūnas ir Erika (R. Kondratjevo nuotr.)
„Merūnai, o kokia yra Erika?“ – klausiu. – „Emocinga ir kartu racionali...“, – juokiasi Merūnas. – „Mes – labai skirtingi“, – aiškina Erika. – Pagal zodiaką aš – Liūtas, jis – Vandenis, bet susikalbame. Nes kalbamės. Apie viską, be jokių paslapčių. Manau, kad daugelis porų išsiskiria būtent dėl to, kad nesikalba, neskiria vienas kitam pakankamai dėmesio. Bent jau pirmą dešimtmetį žmonės turėtų kuo daugiau laiko praleisti kartu.“
Drauge nueitas jau ilgas kelias. „Kai prieš šešerius metus pradėjome draugauti su Erika, po pusmečio išsiskyrėme, nes tiesiog nesusikalbėjome, ne visai supratome, ko norime iš draugystės ir vienas kito. Tada net tris mėnesius iš viso nebendravome, – prisimena jaunavedys. – Bet kas iš to išėjo? Diena iš dienos gyvenau su mintimis: „Ką ji veikia?“, „Kur ji dabar?“, „Ar apie mane dar galvoja?“ Ieškojau progų susitikti, kol vieną dieną išdrįsau paskambinti. Nuo to laiko skirtis nė vienam nebesinorėjo...“ – neslepia vyras.
Laikai keitėsi, Merūnas padarė rimtą karjeros šuolį. Kas pasikeitė tada? „Po „Kelio į žvaigždes“ Merūnas nesužvaigždėjo, – tvirtai pareiškia Erika. – Žinau, koks jis buvo ir koks liko. Po koncertų skubėdavo namo, ne į vakarėlius. Eidavome pasivaikščioti, leisdavome laiką kavinėse, linksmindavomės su draugais, bet abu kartu savų draugų būryje. Prisitaikiau prie staigaus karjeros šuolio, kartu važiavau į koncertus, palaikiau jį, o jis taikėsi prie manęs. Be to, Merūnas žino, kad aš žmogui antro šanso nesuteikiu. Esu tokia: jeigu man skelia į dešinįjį skruostą, atsuku kairįjį, bet niekada neatleidžiu. Niekam“, – pasakoja moteris.
O kas yra naujosios šeimos galva? Šiuo metu Erika derinasi prie Merūno, bet taip visada nebus. Kaip ji pati sako: „Dabar Merūno laikas, paskui ateis laikas man. Kiekvienam gyvenimas duoda šansą ir aš nesiruošiu savojo praleisti. Esu karjeristė, tik man dar reikia baigti vadybos mokslus Kauno technologijos universitete. Man baisiausia, kai moteris yra niekas, nulis – nieko nesiekia, nieko nenori.“
„Taip jau yra, kad žmonės nori visko: ir karjeros, ir šeimos. Mes viską turėsime. Tik, aišku, kažkuriuo metu teks rinktis“, – įsitikinęs Merūnas. O jo žmona šmaikštauja: „Merūnas su lėliukais, o aš darau karjerą.“ – „Kodėl gi ne?“ – neprieštarauja Merūnas. – Balsui irgi reikia pailsėti. Man šeima – tikslas. Visada žavėjausi amerikietiškos šeimos modeliu: graži žmona, nuosavas namas su pievele, kurioje bėgioja du vaikai, du šunys... Aišku, kartais gyvenimas pakoreguoja savaip.“ – „Žmona – būtinai graži, kitaip netinka...“ – juokiasi Erika ir tuojau pat išdėsto savąjį modelį: „Aš – už didelę šeimą, tokiose vaikai išauga visai kitokie. Turėtų būti mažiausiai penki vaikai. Kol vaikai maži, bent dešimtį metų reikia atsiduoti tik jiems. Niekada nenorėčiau, kad mūsų vaikai kada nors gyvenime jaustų nuoskaudų, jog tėvai skubėjo, todėl jų neapkabino, nepriglaudė...“
Vis dėlto artimiausiuose planuose – karjera. Merūnas prisipažįsta, kad ateitį sieja su operine muzika, karjera užsienyje. Viskas derinama, tariamasi, bet kada ir kur tai įvyks – kol kas neatskleidžia.
Merūnas ir Erika (R. Kondratjevo nuotr.)
„Gyvenimas su muzikantu – savotiškas“, – pasakoja Erika, – bet aš esu lanksti. Merūnas visą gyvenimą skraido padebesiais. Net eidamas gatve su manimi jis sugeba nuklysti mintimis į savo pasaulį. Jaučiu, kad pareisime namo, jis sės ir kažką kurs. O aš – racionali. Turi būti šeimoje vienas, kuris prisiima atsakomybę už viską. Žinau, kad geriau už mane niekas nepadarys, todėl pati prisiimu atsakomybę. Aišku, tai nereiškia, kad mes nesitariame. Mes su Merūnu pasitariame, o aš nusprendžiu (juokiasi).“
Nieko nuostabaus, Erika visada tokia buvo. Jei savaitgalį susitinka su draugais, kad ir pačiuožinėti su rogutėmis nuo kalniukų, visus surikiuoja Erika. Paskambina, sukviečia, suorganizuoja. Visi žino, kad taip ir turi būti. Nes ten, kur yra Erika, niekas nepriima sprendimų jos neatsiklausęs.
