Prestižinėje Londono Karališkojoje muzikos akademijoje M. Levickis studijavo pats. 2016 metais jis buvo iškilmingai paskelbtas šios akademijos asocijuotu nariu. Toks laipsnis teikiamas buvusiems studentams, kurie sėkmingai vysto karjerą muzikos pasaulyje ir kurių indėlis profesinėje srityje yra itin reikšmingas.
Šių metų kovą talentingasis lietuvis sulaukė dar svarbesnio įvertinimo – kvietimo profesoriauti.
„Su manimi susisiekęs akademijos profesorius Owenas Murray‘us, kuris pats man dėstė, iš pradžių neoficialiai paklausė, ar sutikčiau priimti tokias pareigas. Žinoma, sutikau. O tuomet gavau ir oficialų Karališkosios muzikos akademijos kvietimą tapti vizituojančiu profesoriumi, – pasakoja M. Levickis. – Reagavau kaip vaikas. Retai manyje susprogsta tokios emocijos. Tai buvo tikrai jautrus momentas.
Neslėpsiu – pedagoginis darbas mane vilioja ir aš tikėjausi, kad galbūt kada nors sulauksiu tokio kvietimo. Netikėta, kad tai įvyko dabar. Tačiau šis laikas, ko gero, ir pasirinktas dėl to, kad pastarieji mano karjeros metai – kupini veiklos ir pasiekimų. Labai simboliška sulaukti kvietimo būtent tokiais metais.“
Šių metų vasarą M. Levickis dirbo garsiajame Vokietijos klasikinės muzikos festivalyje „Festspiele Mecklenburg-Vorpommern“, turėdamas jo rezidento statusą. O spalio 8 d. svarbiausių Europos klasikinės muzikos apdovanojimų „Opus Klassik“ ceremonijoje jis bus iškilmingai paskelbtas metų instrumentalistu.
Itin darbingais metais imtis dar ir vizituojančio profesoriaus pareigų pasaulinio garso švietimo įstaigoje Londone – rimtas iššūkis. Tačiau Martynas teigia, kad naujosios pareigos nevers keisti nei gyvenamosios vietos (šiuo metu jis apsistojęs Berlyne), nei koncertų grafikų.
„Tai išties labai garbingos pareigos. Visose akademijos specialybėse dėstantys vizituojantys profesoriai – labai aktyvūs savo profesijoje, labiau praktikuojantys muzikantai, nei pedagogai. Ir aš atitinku šį formatą. Kiek pamenu iš savo studijų laikų, vizituojantys profesoriai apsilankydavo 1-2 kartus per semestrą. Taigi darbo nėra pernelyg daug. Bet aš, ko gero, tik tiek ir galėčiau pasiūlyti šiuo intensyviu laikotarpiu, kai mano atlikėjo karjera taip įsibėgėjusi, – kalba M. Levickis. – Tačiau stengsiuosi įsilieti į akordeono departamento veklą kiek įmanoma aktyviau. Lapkričio mėnesį akademijoje vesiu pirmąją savo meistrystės pamoką. Beje, ji buvo suplanuota jau anksčiau, bet dabar suprantu, kad šie planai turbūt ir vedė profesūros link.“
M. Levickis puikiai pamena savo pradžią akademijoje, kai atsidūręs pas profesorių O. Murray‘ų net ėmė abejoti, ar pasirinko teisingą kelią.
„Atvykau jau tarsi žinodamas savo vertę ir mokėdamas groti greitai, techniškai ir įspūdingai, o pirmuosius pusę metų praleidau grodamas vieną natą, nes profesorius mokė garso kultūros ir kontrolės. Tos vienos natos zulinimas mane kone privedė iki isterijos ir apmąstymų, kad galbūt aš nebūsiu muzikantas. Bet turbūt kaip tik tų pusės metų ir reikėjo“, – dalijasi šiandien vienas garsiausių akordeonininkų pasaulyje.
Martynui įsiminė ir tai, kad jo profesorius nesiekė tiražuoti kopijų, atvirkščiai – bandė įžvelgti kiekviename studente jo individualius privalumus ir tai išryškinti, kartu suteikdamas daug saviraiškos laisvės.
„Nepaisant to, buvo labai sunku, nes Londono Karališkoji akademija nėra muzikos mokykla, kurioje teisingai sudėliojami pirštai ir dabar vaikelis gros, – sako M. Levickis. – Ten studijuodamas privalai rasti savo garsą. Tačiau mano profesorius žavėjo puikiu pedagoginiu stiliumi – nuolat padrąsindavo, įkvėpdavo ieškoti dar giliau ir kūrinius atlikti dar geriau. Tai prisimenu iš savo studijų laikų, to laikysiuosi ir pats dėstydamas.“
Tapti profesoriumi vos 33-ejų metų nėra įprasta. Todėl M. Levickis ypatingai jaučiasi dėkingas už pasitikėjimą ir viliasi, kad galės prisidėti prie departamento veiklos reikšmingai ir prasmingai, turėdamas, ką pasiūlyti jauniems muzikantams.
„Jau kurį laiką pedagoginio darbo nedirbau, tad kartu mokysiuosi ir pats. Bet vėlgi – tai atitinka mano filosofiją, kad nėra vieno kurpaliaus ir pats mokytojas privalo nuolat tobulėti. Tokiu profesoriumi aš ir sieksiu būti“, – teigia M. Levickis.
Londono Karališkojoje muzikos akademijoje, kuri įkurta dar 1822-aisiais, o karališkąją privilegiją jai suteikė Jurgis IV-asis, studijuoja jaunieji talentai iš 60 šalių. Čia savo įgūdžius lavino ir vėliau pasaulinės šlovės pasiekė dirigentas Simonas Rattle, operos sopranas Felicity Lott, pop scenos ikona, pianistas Eltonas Johnas, kompozitorius Harrisonas Birtwistle ir kiti.
