Kur esate ir ką šiuo metu veikiate?
Šiuo metu mes esame Nagasakio mieste. Nuvažiavome pakankamai toli į pietus nuo Tokijo. Nenoriu nieko skaudinti, bet ką tik suvalgėme visai neblogą vakarienę.
Ką galvojate apie japonišką maistą?
Jis puikus. Japonai yra žmonės, kurie mėgsta maistą ir moka jį paruošti. Tiesą pasakius, aš nesumeluosiu, daugelis manęs klausia, tu sušių prisivalgei. Esame čia jau dešimt dienų ir sušių dar nevalgėme.
Kodėl?
Nepasitaiko. Dažniausias maistas yra sriubos su įvairiausiais priedais arba žalia žuvis.
Vaišinote japonus lietuviškais tradiciniais patiekalais. Kaip sekėsi jų gamyba? Kaip japonai įvertino lietuvišką maistą?
Visų pirma, jie yra labai smalsūs žmonės. Kinai, pamatę europietiškos išvaizdos žmogų, gali rodyti į jį pirštais. Japonai neparodys, kad tu jiems esi įdomus. Jie išliks mandagūs ir kultūringi. Sunku pasakyti, kadangi jie viską suvalgo ir sako, kad buvo skanu ir nuostabu, tačiau tu nežinai, ką jie galvoja iš tiesų. Žiūri pagal tai, kas lieka valgiusiųjų lėkštėse. Tai, ką mes jiems pateikėme, t.y. bulvinius blynus, silkę, juodą duoną, jie suvalgė, išlaižė ir nė vieno spirgo nepaliko.
Kaip atšventėte Velykas?
Šį kartą virtus kiaušinius apklijavome ryškiais lipdukais. Pripažinsiu, Australijoje stengėmės labiau.
Teko matyti, kad lankėtės savižudžių miške (red. pastaba Aokigaharos miškas). Koks jausmas apėmė vaikštant po šią vietą?
Jausmas nėra geras. Jeigu nežinotume legendos, galbūt, jausmas būtų kitoks, bet kai žinai, kad žmonės čia ateina vedini vieno tikslo, galvoje skamba muzika iš „Tvin Pykso“. Ten nemalonu. Japonai apie tą vietą nekalba, nes galvoja, kad tai bus dar viena papildoma reklama. Lietuvoje mes taip pat susiduriame su problema, ar reikia kalbėti apie savižudybę, ar ne.
Kokie yra artimiausi kelionės planai?
Rytoj planuojame plaukti į apleistą salą netoli Nagasakio, o paskui suksime į priešingą šalies galą ir važiuosime link Fudži miesto.
