Pokalbį garsus tėtis pradeda prisimindamas savo vaikystę – jam darželio baigimas asocijuojasi su vieno svarbaus etapo pabaiga:
„Visi mes lyginame pagal save. Kai aš baigiau darželį, pasibaigė mano vaikystė. Pradėjęs lankyti mokyklą, tuo pačiu ėmiau lankyti smuiką. Visą vaikystės žaismingumą pakeitė disciplina.
Nenorėčiau sakyti, kad ir jos vaikystė baigėsi, dar tos vaikystės iki kaklo turėtų būti. Nežinau, kaip suderinti tėvų troškimą, kad vaikas pasiektų kažką, užsitikrintų ateitį, bet tuo pačiu norisi ir palikti lengvumo pojūtį“, – sakė M. Jampolskis.
Paklaustas, kaip jautėsi mažoji Viltė darželio išleistuvių dieną, M. Jampolskis išduoda, jog nepaisant didžiulio džiaugsmo įžengiant į naują gyvenimo etapą, mergaitė turėjo ir dėl ko nerimauti.
„Gerai nusiteikusi, naujas etapas jai. Jaučiasi suaugusi, priartėjusi prie kažko naujo. Norisi, kad jai šis laikotarpis sukeltų kuo mažiau traumų. Aišku, vaiko visiškai be jų neišauginsi, bus viskas kaip bus.
Mano užduotis – padėti jai išvengti dalykų, kurių galiu padėti išvengti.
Vienintelis dalykas, dėl kurio ji baiminasi – draugai. Jai kažkas pasakė, kad baigus darželį pamiršti draugus. Buvo didžiulė dilema, kaip nepamiršti draugų. Užsidariusi kambaryje bandė prisiminti visus draugus.
O apie visa kita ji per daug negalvoja ir aš nematau reikalo jos gąsdinti“, – pasakojo garsus tėtis.
O į kurį iš tėvų Viltė panašesnė charakteriu? „Aš kai į ją žiūriu, man atrodo, kad ji gyvenime nepražus – greitai susiranda pažinčių. Bet tai tik išorinis jos kiautas, ji yra labai jautri, nežinau, kodėl. Man rodos, ji į mane atsigimė – ne iškart parodo, ką jaučia“, – pasididžiavimo dukryte neslepia Marius Jampolskis.
