„Švęsime, bet pirma reikia atidirbti. Mums taip išeina, kad gimtadienius švenčiame po darbų. Svarbiausi dalykai yra dirbti, atidirbti, kol dar esame reikalingi, labai tuo džiaugiamės. Juokauju, kad prie pensijinio amžiaus belieka noras tik ramiai atsisėsti ir gimtadienio proga sukurti gerą pokalbį.
Nebesinori didelių iškilmių, nes kiekvieną savaitgalį esame tokiuose renginiuose“, – šypteli pašnekovė.
Nesibaigiantis darbų sezonas
Renginiuose besisukanti Laima sako, kad jei anksčiau didysis renginių sezonas būdavo vasara, dabar renginių gausu visus metus.
„Nebėra tokio dalyko kaip sezoniškumas. Mes jau žinome, ką veiksime iki pat sausio, jau suplanuota ir vasara. Gimti gali bet kuri mėnesį, bet kurią dieną – kai kurie lapkričio 1-ąją irgi pučia žvakutes, o ne stovi su vainikėliu kapinėse ir raudoja. Konferencijos, įmonių šventės vyksta ištisus metus. Didelio sezoniškumo tikrai nesijaučia.
Būna net taip, kad tenka vogti iš savęs laiką viduryje savaitės, nes tiesiog nėra kada išvykti atostogų“, – užsimena renginių vedėja, tikinanti, kad atostogauti su šeima dažniausiai lekia į lietuvių pamėgtus kurortus.
Stončių šeima prieš kurį laiką nusipirkę autobusiuką jį pritaikė ilgoms kelionėms – įsirengė vietą, kur galėtų miegoti, gamintis maistą ir patogiai keliauti.
„Mūsų autobusiukas dabar yra automobilis-transformeris. Jį susikonstravome taip, kad galėtume pritaikyti įvairioms paskirtims. Turime nakvynės vietą pačiame autobuse, maistą gaminamės patys ir nesame priklausomi nuo viešbučių. Didelis autobuso privalumas yra tas, kad galime sau leisti kur norime pabūti neribotą laiką. Mūsų mažoji Emilija mielai su mumis važiuoja ir vis klausia, kada vėl vyksime atostogų“, – šypsosi ji.
Mažajai Emilijai, anot moters, atostogos dabar visada asocijuojasi ne su viešbučiais, o kelione autobusu, kada šeima valgį gaminasi ne namų virtuvėje, bet lauko sąlygomis.
„Džiaugiamės, kad mūsų vaikas nėra įnoringas, kad jai nereikia restoranų, su „McDonalds“ jos dar nesame supažindinę ir tikiuosi, kad mėsainiai į jos gyvenimą ateis kiek įmanoma vėliau. Kelionės mūsų šeimynai yra tas laikas, kada galime pabūti visi kartu“, – dalijasi Laima.
Meistrauja patys
Stončių šeima yra mėgėjai viską pasigaminti savo rankomis – jie ne tik savo reikmėms pritaikė autobusiuką, bet ir namuose patys augina savo daržoves, gėles.
„Jeigu mums tik išeina, belieka sugalvoti planą-chuliganą ir mes nusiperkame medžiagas ir meistraujame. Dabar internetas visagalis – belieka nusipirkti medžiagų ir viską galėsi pasidaryti pats. Juolab kad tai yra įdomiau ir tą daiktą paskui labiau brangini.
Mes vaikai iš kaimo, esame su sodais ir daržais užaugę. Niekada toli nuo jų ir nenutolau. Užauginti savo agurką, pomidorą ar žoleles mums yra visiškai įprasta. Yra žmonių, sakančių, kad čia labai sudėtinga – tai visai nesudėtinga, tiesiog tam reikia skirti laiko.
Ne visada viskas idealiai išeina, bet bandome patys savo daržoves marinuoti, konservuoti, kad reikėtų mažiau lakstyti po parduotuves“, – sako ji.
Nors didelio sodo šeima neturi, Laima dalijasi, kad ekologiškai auginamų daržovių jie visada gali gauti lengvai.
„Dideliam sodui neturiu laiko, tad pas mus viskas labai kompaktiška. Palauksiu dar 30 metelių, kada man tikrai reikės šiltnamio, kai Emilija man atveš anūkų, – juokiasi L. Tamulytė-Stončė. – O kol kas turime keletą pakeliamų lysvių, keletą uogų krūmelių, o šiaip turime kaimynų su neblogais ekologiniais ūkiais, ir iš jų prisiperkame daržovių. Turime kaimelio bendruomenę, tad žinome, kas ką augina ir iš kur galėtume šviežių gėrybių gauti.“
Kad ir kuo taps, nori, kad būtų laiminga
Šiemet Laimai švenčiant 45-ąjį jubiliejų, jos dukrelė švęs 4-ąjį gimtadienį. Abiejų gimimo dienas skiria vos kelios savaitės. Visgi Laima tikina, kad gimtadienius jos visada švenčia atskirai ir nedaro bendros didelės šventės.
„Iš vaiko gimtadienio negaliu atimti... Šį savo gimtadienį turbūt švęsiu po dešimties metų. Paskutinį švenčiau 35-erių, o paskui visada bėgdavau į užsienį, kad nereikėtų daryti jokių gimtadienių. Bet dabar tiesiog noriu, kad atvažiuotų pora draugų, kad su jais galėtume tiesiog pabendrauti. Neturiu laiko užsakinėti restoranų, kada gaminti patiekalus.
Mano gimtadienis bus ramus, o mažajai pasiruošime daug daugiau – užsakysime šventę gyvūnų tematika“, – dalijasi ji.
Paklausta, ar jau mato ryškėjantį dukros charakterį, moteris juokauja:
„Ji labai užsispyrusi ir visai mūsų neklauso. Mes jai esame visai neautoritetingi. Ji mano, kad gali sau viską leisti, neklausyti mūsų. Bet, visgi, ji man sako, kad esu jai pati geriausia draugė ir kad manęs ji niekam neparduotų. Bent tiek esu užtikrinta, kad Emilijai mama pirkinių krepšelyje yra pirmoje vietoje.“
Mergaitė, anot mamos, tiesiog nenustygsta vietoje ir dabar nori išmėginti naują veiklą. Jau dabar ji yra „užkietėjusi“ plaukikė – lanko baseiną ir kaip žuvelė manevruoja vandenyje.
„Kaip ir visoms moterims, jai vis užeina noras išbandyti kažką naujo. Pažiūrėjusi olimpines žaidynes ji norėjo būti ir šuolininke, ir bėgike, ir plaukike. Kaip ir visi, ji nori būti viskuo. Kad ir kuo ji taptų, svarbu, kad būtų laiminga.
Pastaruoju metu ji yra labai susižavėjusi baletu ir manęs prašo ją nusivesti į kokią baleto mokyklą. Sakiau, kad reikės skambinti ir žiūrėti, ar jos noras yra ilgalaikis, ar tai tik trumpalaikė užgaida. Ir taip pat norisi jai parodyti tikrą baletą, tad būtinai keliausime į operos ir baleto teatrą pasižiūrėti gražių spektaklių vaikams.“
SEKMĖS JUMS -- ŠAUNUOLIAI
