„Didžiausi gyvenimo malonumai yra arba nelegalūs, arba amoralūs, arba didina svorį“, – juokauja Santariškių klinikų Širdies aritmijų ir rentgenochirurgijos skyriaus profesorius Audrius Aidietis.
Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta unikali operacija – aortos vožtuvas implantuotas per kateterį. Tokios operacijos yra skirtos tik tiems širdies ligomis sergantiems pacientams, kuriems, medicinos terminais kalbant, dėl senyvo amžiaus ir dėl reikšmingų gretutinių ligų įprastų chirurginių aortos vožtuvo pakeitimo operacijų negalima padaryti. Pirmą kartą žmogui tokiu būdu aortos vožtuvas buvo implantuotas Prancūzijoje 2002 m.
O šiais metais jau antra tokia operacija sėkmingai atlikta ir pas mus. Jas daro net kelių tarnybų medikai profesionalai: intervenciniai kardiologai, kardiochirurgai, kardiologai, anesteziologai ir kraujagyslių chirurgai. Vadovauja šioms operacijoms profesorius Audrius Aidietis. Profesorius net aštuonerius metus vadovavo visuomeninei organizacijai Lietuvos širdies asociacijai. Kalbamės su juo apie tai, kaip svarbu gyventi sveikai.
Profesorius A.Aidietis ir jo žmona, gydytoja kardiologė S.Aidietienė, yra įsitikinę, kad mūsų sveikata priklauso tik nuo mūsų pačių.
Kodėl sąmoningai trumpiname savo gyvenimą?
Sovietmečiu sveikata rūpintis nebuvo populiaru, atvirkščiai: tarybiniai žmonės buvo skatinami didvyriškai aukoti savo sveikatą dėl tikslų, kurie dažniausiai pasirodydavo vienadieniais. Žmogus tada niekam nerūpėjo. Matyt, tokį nesirūpinimą savimi esame paveldėję, nes vis dar nemąstome apie tai, kas mūsų laukia ateityje, jei elgsimės vienaip ar kitaip. Man teko daug kalbėti apie sveiką gyvenimo būdą ir mokyti jo kitus, tačiau pirmiausia sveikai gyventi turėjau išmokti pats. Rūkantis gydytojas negali kalbėti apie rūkymo žalą, niekas juo netikės. Niekada nerūkiau, bet turėjau išmokti taisyklingai maitintis ir kuo daugiau judėti.
Jūs su žmona – liekni, energingi. Atrodote kur kas jaunesni nei dauguma jūsų bendraamžių, nors abu jau seneliai. Kaip pavyko išlaikyti jaunystės energiją ir grožį?
Gamta sukūrė gražų ir sveiką žmogų, tačiau mes, nepaklusnūs vaikai, nukrypome nuo savo motinos priesakų. Juk mūsų mažyliai dažniausiai elgiasi, kaip jiems liepia prigimtis, – teisingai, tačiau mes greitai juos „perauklėjame“. Vaikai daug juda ir nemėgsta riebaus maisto. Jūs būdami maži tikriausiai taip pat nenorėdavote valgyti lašinių? Bandydavote slapta išmesti juos iš lėkštės, tačiau mama pastebėdavo, apibardavo ir tekdavo suvalgyti viską. Taip ir išmokome nusižengti gamtos taisyklėms. O po kiek laiko pripratome, tapo norma.
Mūsų šeimos mitybą pakeitė mano žmona Sigita. Ji – gydytoja kardiologė. Aš, žinoma, pritariau jai, tačiau iniciatyvą šioje srityje visada rodo moterys. Mano žmona, pradėjusi laikytis sveikos mitybos taisyklių, be jokių dietų numetė 10 kilogramų svorio. Pusryčiams valgome avižinę košę, o dienos metu stengiamės užkąsti kas trys – keturios valandos. Labai nesveika visą dieną nevalgyti, o vakare po darbo – prisikirsti. Nors ir nėra laiko, reikia jo atrasti. Juk jausdamas alkį mūsų organizmas ima kaupti atsargas, o dažnai gaudamas pakankamai kalorijų, jas visas ir suvartoja, tad medžiagų apykaita nesulėtėja. Badaujant ar laikantis dietų ji lėtėja, o nuo to kaip tik greičiau auga svoris. Mes stengiamės valgyti daug daržovių, žuvies, liesos mėsos, juodos rupios duonos, nevalgome riebalų nei saldumynų. Mūsų šaldytuve jau seniai nėra nei sviesto, nei riebios grietinės, o ant stalo niekada nebūna cukraus. Jo paprasčiausiai neperkame.
Gal kavą saldinate medumi?
Ne, visai nesaldiname. Nei kavos, nei arbatos. O kam? Galima priprasti gerti nesaldintą, taip netgi skaniau. Kavą kartais baliname pienu, tačiau aš stengiuosi jos visai negerti. Geriu arbatą, tačiau netgi ne žaliąją. Yra daug puikių arbatų, kurios gerina medžiagų apykaitą. Žmona rytais geria kavos, jos kraujo spaudimas šiek tiek žemesnis, tad jai galima. Aš kavos puodelį išgeriu tik pajutęs nuovargį ir žinodamas, jog dar reikia padirbėti – baigti straipsnį ar pasiruošti paskaitai.
Kavos gėrimas dabar yra tapęs savotišku ritualu, kai kas geria jos po dešimt puodelių per dieną. Tai nėra gerai, nes žmonės tampa dirglūs, ima jausti vidinį nerimą. Su tais, kurie geria daug kavos, pasidaro sunku susišnekėti, jie užsiplieskia kaip degtukai. Ir man anksčiau atrodė, kad kavos išgėręs geriau darbą padarysiu, bet paprastai nieko geriau nepadarydavau, tik sudirgindavau save.
Na, o judėti ir mankštintis tikriausiai skatinate jūs?
Tuo rūpinamės abu. Sigitos įkalbėtas prieš kelerius metus ir aš nuėjau šokti. Dabar repetuojame po du kartus per savaitę. Patinka valsas, tango, mėgstame naujus judrius šokius.
Du kartus per metus važiuojame slidinėti į kalnus. Kalnai – didžiulis malonumas ir sveikatos šaltinis. Vasarą važinėjame dviračiais, plaukiojame baidarėmis. Mėgstu, vėjo nešamas, skrieti burlente, o mano žmona tam dar nesiryžta. Vasaros atostogų metu mums būtinai reikia pagyventi palapinėje kur nors prie ežero, laukinėje gamtoje, kuo toliau nuo miesto, civilizacijos, nuo žmonių. Gera pajusti žemės kvapą, pagulėti ant žolės.
Kodėl tiek daug lietuvių serga širdies ir kraujagyslių ligomis?
Dėl to, kad nesveikai maitinasi. Valgyti yra skanu, tai – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Tačiau reikėtų susirasti kitų malonumų, kurie būtų „ir legalūs, ir moralūs, ir mažintų svorį“.
Vakarų Europos piliečiai – prancūzai, vokiečiai, anglai, skandinavai – gyvena kur kas sveikiau, ten daug mažesnis procentas žmonių miršta dėl šių ligų, čia ir vidutinė gyvenimo trukmė gerokai ilgesnė. Netgi toje „storulių Amerikoje“ geriau uždirbantys ir išsilavinę žmonės yra sveikesni, nes nevalgo „makdonalduose“, supranta judėjimo reikalingumą.
Vyrai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, nes moteris kurį laiką saugo moteriški hormonai. Tačiau po menopauzės ir jas griebia tos pačios ligos. Rūkymas – vienas baisiausių širdies priešų, pasyvus – taip pat.
Judėti reikėtų kuo daugiau ir kas dieną, ne vien sporto salėse. Jei galite, geriau nevažiuokite liftu, o lipkite laiptais, nevažiuokite mašina, o eikite pėsti. Mes visiems savo pacientams pirmiausia rekomenduojame greitą vaikščiojimą. Kai kurie blogiau pasijunta, nes nuo fi zinio krūvio dar labiau padidėja kraujo spaudimas. Tada turime skirti vaistus ir toliau aktyvumą skatinti, o ne riboti jį.
Jeigu nebegalime net skaniai pavalgyti, tai kaip mums džiaugtis gyvenimu?
Fizinis aktyvumas iš tikrųjų teikia džiaugsmo tam žmogui, kuris yra įpratęs aktyviai gyventi nuo vaikystės. Tam, kuris pradeda sportuoti jau būdamas suaugęs, būna sunku prisiversti, jam sportuoti yra kančia. Žinoma, tik tol, kol pripranta. Judėjimo metu išsiskiria endorfinai – vadinamieji laimės hormonai. Kiti tokius žmones dažnai vadina keistuoliais ir nesupranta, kaip galima pajusti malonumą bėgant maratoną, minant pedalus, bėgant laiptais arba kas rytą lakstant bėgimo takeliu.
Nuo mažens įpratę valgyti sveiką maistą, kitokio paprastai vaikai net ir nenori. Jiems skanu tai, prie ko yra pripratę.
