Adrenalino ieškotojai ir mistikos mėgėjai internete rizikuoja užkibti ant kabliuko, o tiksliau - skelbimo, siūlančio sužinoti jų mirties datą. O kodėl gi ne? O gal vis dėlto nelįsti į tą makabrišką svetainę, pavadintą „Mirties laikrodis”. Žurnalistinis smalsumas ir dar žvakelių šokis Vėlinių vakarą, primenantis šio pasaulio trapumą, paakino išbandyti savo atsparumą mistinėms pranašystėms ir pabandyti sužinoti neva tikslią savo mirties datą.
Pagalvosite: kiekvienas iš proto eina savaip. Na, bet juk klaidžioja ir pranašystė apie pasaulio pabaigą, kuri numatyta 2012 metų pabaigoje. O jeigu tai tiesa? Mat ją bala, viena pranašyste daugiau ar mažiau, koks gi skirtumas. Savo kailiu išbandžiau, kad skirtumas yra.
Pavojinga intriga
Tą, ką padariau aš įlindusi į „Mirties laikrodžio” svetainę, gali padaryti bet kas: ir maištaujantis prieš tėvus paauglys, ir kovojantis su nepagydoma liga žmogus, vildamasis, gal medikai suklydo nustatydami jam diagnozę ir jis gyvens ilgiau, ir iš anksto skeptiškai nusiteikęs internautas, kuriam visos pranašystės bei mistika - vaikų ir lengvatikių žaidimai. Prisipažinsiu, drąsos paspausti pelės klavišą ties tuo gudriu testu reikėjo, nors ir nesu iš dievobaimingųjų ar norinčiųjų gyventi 100 metų.
Mirties paslaptis - viena giliausių, ir bet kam ji neturėtų būti atskleidžiama. O čia tau siūlo paslaugą niekur neinant iš namų, čia pat, gurkšnojant puodelį kavos ir tik ką surūkius cigaretę. Ir dar toks paakinimas: „Kviečiu sužinoti savo mirties datą ir apskaičiuoti, kiek jau esi ant šios žemės, apsvarstyti, ką jau nuveikei per šį laiką čia, nes paskui jau bus per vėlu. Nepamiršk, kad kiekviena sekundė yra lemtinga ne tik tau, bet ir tavo artimiesiems”. Na, taip, šventa teisybė. Tad kodėl gi nesustoti ir nesužinoti apie galimą susitikimą su nekviesta viešnia... Narsiai spragtelėjau pelės klavišą. O ten, pasirodo, labiausiai rūpi, ar tu rūkai ir kiek cigarečių per dieną sutrauki. Na, ačiū Dievui, pasirodo, kažkas, sumanęs mirties testą ir paskelbęs jį trimis kalbomis (anglų, lietuvių ir lenkų), rūpinasi tavimi, tavo sveikata ir ilgaamžiškumu. Viską užpildžiau sąžiningai. Prisipažinau, kad surūkau 5 cigaretes per dieną. Ir štai žinia: gyventi man liko 2 metai ir septyni mėnesiai. Mažoka, bet visai dar nieko. Gerai, kad ne mėnuo ar du, nes nebespėčiau sutvarkyti visų žemiškų reikalų. O gal mesti velniop tas cigaretes ir tada gyvensiu bent jau 5 metus. Na, pasirodo, ne... Gudrusis tiksintis laikrodukas tau atsako: jeigu nerūkytumėte, tai gyventumėte dviem mėnesiais ilgiau. Tik tiek?! Ką gi, gal iš tiesų geriau nesulaukti tos pranašaujamos 2012 metais pasaulio pabaigos. Galiu ironizuoti ar neteikti reikšmės tai žiniai, bet vis dėlto jausmas bent jau gerą pusvalandį buvo ne koks.
Kad ir kaip ten būtų, silpnesnių nervų žmogui lįsti ten, kur žaidžiama mirties data - o tokių testų interneto svetainėse pasirodo yra ne vienas - nerekomenduoju. Ir psichoterapeutai bei parapsichologai nepataria.
Anot psichoterapeutės Aušros Stankūnienės, žmogaus sąmonėje toji data užsifiksuoja ir nori nenori tai išpranašautai dienai artėjant jis pradeda nervintis, blaškytis. Jai yra tekę ne vieną žmogų, patikėjusį pranašystėmis.
Ar iš tiesų galima tai sužinoti?
Smalsu, ar bandė sau išskaičiuoti mirties datą žinoma astrologė Nijolė Volmer.
„Taip, bandžiau, bet kitiems nepatariu... Jeigu įdomu, aš tą kritinį momentą pergyvenau keletą metų. Kaip skaičiavau? Pagal Avestos tradiciją, kaip ją pateikia rusų astrologas Pavelas Globa, yra duota metodika, pagal kurią galima ieškoti numatomos mirties datos. Tačiau tam visų pirma reikia labai tiksliai, iki minutės, žinoti gimimo momentą. Labai mažai kas tai žino. Ironija: norime žinoti mirties datą nežinodami tikslaus gimimo momento, nesigilindami į jį, nors tai, atrodytų, kur kas lengviau. Net tuomet, kai medikai pateikia gimimo laiką, jis yra suapvalinamas, be to, niekada nežinosite, koks momentas pateiktas: kada kūdikis pirmą kartą suriko, kada jis pirmą kartą įkvėpė oro ar kada jam buvo nukirpta virkštelė. O gal kada suvystė ir pasvėrė bei sėdo prie įrašų žurnalo. Juk tai skirtingi laiko momentai, praeina minutės... Yra gimimo laiko korekcijos metodai pagal praeities įvykius, tačiau jie yra sudėtingi, reikalaujantys kruopščių, ilgų skaičiavimų ir vis dėlto pasiteisinantys ne 100 procentų. Taigi visų skaičiavimų nepakanka - juos turi papildyti įžvalgos. Sau šį momentą skaičiavau pagal pateiktą sistemą”.
N.Volmer nustebino tai, jog apskaičiavusi gavo tą pačią datą, kurią žinojo iš anksčiau pabandžiusi tai padaryti savo metodu. „Tų sutapimų pernelyg nesureikšminu. Keli faktai dar nėra dėsnis. Kas žino, kaip bus - nesiveržiu nei kuo ilgiau čia būti, nei kuo greičiau išeiti. Svarbu, kad gyvenimas būtų prasmingas. Net mažiau svarbūs faktai pribloškia, kai juos žinai iš anksčiau. Žinoti dar nereiškia patirti. Žmogus yra labai paslaptingas, keistas, kaip ir jo sąmonė, reakcijos, - teigė žinoma astrologė. - Vis dėlto ir pats P.Globa sako, jog bet kokia pagal gimimo momentą apskaičiuota mirties data reiškia tik tai, jog tam tikru metu žmogus ypač stipriai jausis pabaigęs savo asmenines programas šiame fiziniame kūne, pabaigęs asmeninę karmą, gyvybės potencialą, tačiau jeigu jis gyvena labiau dėl kitų, dėl visuomenės, jei jo gyvenimas - tarnystė kitiems, tuomet data gali keistis, persikelti ateitin. Be to, gali įsikišti Aukščiausioji valia, kurios mes niekuomet nenumatysime, neapskaičiuosime, nes ji gali veikti vienu metu praeityje, dabartyje ir ateityje, visą realybę, veikdama ir laikui nepavaldžius lygmenis”.
Pas astrologę atėję žmonės dažniausiai klausia apie galimus pavojingus tarpsnius ir kaip jų išvengti, bet ne apie mirtį.
„Net numatydama niekada tiesiai žmogui to nesakyčiau, nepretenduočiau į galutinį, absoliutų žinojimą. Manau, tai būtų puikybė, tuštybė. Perspėčiau, jog tai sunkus metas, kad dera žiūrėti sveikatos, vengti stresų ir panašiai. Be to, mirtis materialistinėje sąmonėje suvokiama kaip pabaiga, kaip nelaimė, tačiau manau, kad mirtis nėra vien tai - perėjimas, virsmas juk gali nešti tiek dramą, tiek palengvėjimą, laisvę”, - tvirtina astrologė.
Vis dėlto ar teisingas minėtas P.Globos metodas, N.Volmer nesiima atsakomybės patvirtinti - tam nepakanka statistikos, jos turėtų būti kur kas daugiau, kad galima būtų pasitikėti, rimtai tuo remtis. „Reikėtų daugkartinių pasikartojančių skaičiavimų, gausių vienareikšmiškų faktų, kurių nėra, - įsitikinusi astrologė. - Jokiais skaičiavimais neapskaičiuosi dvasios pasaulio. Mirtis, perėjimas į kitą realybę - taip pat dvasinis įvykis. Jis negali būti atveriamas nepasiruošusiam jau vien dėl to, kad šį momentą daug kas norėtų panaudoti blogais, savanaudiškais tikslais”.
Ar norėtų žinoti savo mirties datą?
Giedrius Leškevičius, televizijos laidų vedėjas:
Biblijoje parašyta: „Budėk ir būk pasirengęs bet kuriuo metu palikti šį pasaulį”. Tikiu ne burtais ar pranašystėmis, o tik Dievo valia. Smalsuolių, manau, atsiranda, kuriems rūpi pasižiūrėti į galimą jų mirties datą, tačiau tikrai nemanau, kad jiems tas patenkintas smalsumas suteiks daug džiaugsmo. Kiekvienam savo: kas tiki lemtimi, kas Dievą, o kitas įsitikinęs, kad jis pats yra savo likimo kalvis.
Nijolė Narmontaitė, aktorė:
Kodėl manęs to klausiate? Mano gyvenimas yra gražus. Ypač dabar... Nors ir ruduo, lapkritis, mirusiųjų pagerbimo mėnuo. Galvoju apie meilę, sūnų, marčią, anūkėlius, o apie mirtį... tikrai ne. Tas siūlymas sužinoti mirties dieną, mano galva, paauglių žaidimas, o gal ir noras užsidirbti pinigų iš tų, kurie mėgsta „žaisti su ugnimi”. Baisiausia, kad kokia mergaitė gali patikėti tuo žaidimu ir „užsikabinti”.
Skaidra Jančaitė, dainininkė:
Nenoriu nieko apie tai žinoti. Ateis laikas, pasakysiu „ačiū” šitam nuostabiam kūnui ir gyvensiu toliau. Koks skirtumas, kokia tai bus diena. Iki jos aš noriu nueiti pati nuostabiausią kelią. Tai sugebu ir sugebėsiu rytoj. Mirtis gali būti simboliu visada būti pasiruošus atverti kitas duris.
Sigitas Račkys, aktorius, režisierius:
Jėzau, Jėzau, iki ko priėjome. Jums primygtinai siūlo sužinoti mirties datą. Marazmas kažkoks! Nebent tai daroma su humoru. Bet tai juodasis humoras. Štai stačiau labai subtilų spektaklį Rusų dramos teatre „Dviejų pasaulių viešbutis”, kuriame vieną pagrindinių vaidmenų atliko neseniai anapus išėjęs puikus aktorius Vladimiras Jefremovas. Dieve mano, jeigu kas būtų jam išpranašavęs, kad jis netrukus mirs. Argi jis būtų taip vaidinęs? Jeigu taip lengvai galima būtų sužinoti, kada mes mirsime, tai būtų tikra revoliucija moksle, medicinoje, mūsų sąmonėje ir kitur.
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ
