Ekologiška mada
Visuomenei žinomi audiniai tampa mažiau patvarūs, todėl atsirado poreikis perdirbti medžiagas. Seserys Dagmar ir Eliska Mertovos įkūrė įmonę „SegraSegra“(čekiškai tai reiškia sesuo sesuo). Perdirbdamos dviračių ratus, jos sukūrė stilingų drabužių liniją. Britų dizainerė Suzanne Lee atrado būdą kaip užsiauginti rūbą. Tereikia žaliosios arbatos, cukraus bei bakterijų. Sumaišius šiuos ingredientus vyskta fermentacijos procesas, kurio metu mikrobai maitinasi ir dauginasi. Vėliau susiformuoja mažas celiuliozės pluoštelis, kuris laikui bėgant didėja. Kai šis pluoštas užauga jį reikia išdžiovinti, o paskui galima formuoti norimos formos drabužį ar aksesuarą.
Kinetinė energija madoje
Kai mes vaikščiojame, bėgiojame ar šokame, mūsų judesiai gali gaminti elektros energiją. Pasaulio mokslininkai ir mados kūrėjai ėmėsi naujos užduoties – kurti drabužius, kurie kauptų kinetinę energiją. Ši būtų panaudota laikrodžių, nešiojamų garso grotuvų, ar net mobiliųjų telefonų veikimui. Pramonės dizaineris Soledadas Martinas dirba ties batų prototipu, kurie leistų dėvėtojui įkrauti mobiliojo telefono bateriją, kol žmogus eina ar bėga. Neseniai, dizaineris Rafaelis Rozenkransas sukūrė bėgimo kostiumą su integruotu mp3 grotuvu, kuris veikia tik žmogui bėgant. Tenka pastebėti, kad ši technologija mados industrijoje nėra nauja. Vienas anksčiausių kinetinės energijos panaudojimo madoje pavyzdžių buvo kinetiniai laikrodžiai, kurie naudojami nuo 1980 metų.
3D mada
3D spausdinimo technologija vis dar yra savo ankstyvojoje stadijoje, tačiau jau žengė pirmuosius žingsnius mados pasaulyje. Viskas nuo batų iki bikini gali turėti 3D motyvų. Ryškus šios technologijos pavyzdys – brazilų dizainerės Andreia Chaves sukurti „Neregimi batai“ (angl. The Insvisible Shoes). Šie pritrenkiantys, briaunoti batai yra išraižyti 3D spausdinimo technologijomis. Dizainerės Jenna Fizel ir Mary Huang šia technologija kuria bikinius bei papuošalus.
Išmanieji drabužiai
Italijoje dirbantys dizaineriai Francesca Rosella ir Ryanas Genzas eksperimentinėje dizaino laboratorijoje „CuteCircuit“ jau prieš keletą metų sukūrė spalvą ir formą keičiančius kinetinius drabužius, kurie dar ir suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis per atstumą. Vienos iš sukurtų palaidinių rankogaliuose, dizaineriai sumontavo ryšio Bluetooth sensorius. Kai palaidinę dėvinčiam žmogui kas nors paskambina, palaidinės rankogaliai pakeičia formą, taip informuodami apie skambutį. Be to, kai tik drabužio savininkas pradeda judėti, drabužio spalva ima keistis, tarsi rodydama norą bendrauti. Kiti drabužių dizaineriai žada, kad drabužiai taps išmanūs. Išeinantiems iš namų jie mums praneš, kad pamiršome pasiimti raktus ar piniginę. Be to, drabužiuose bus įdiegti jutikliai, kurie skleis mėgstamus aromatus ar garsus. Šį projektą jau remia daugiau nei dešimt stambių drabužių gamybos bendrovių, tarp kurių – „Adidas“ ir „Levi Strauss“.
Mada niekada nestovi vietoje, ji visuomet žvelgia į rytdieną. Technologinės mados erą pradėjo elektroniniai diržai, kurių sagtis galima užprogramuoti bei rodyti kokią nors žinutę. Vėliau pasirodė panašūs marškinėliai. Drabužių dizaineriai daro viską, kad mūsų kasdieninis gyvenimas taptų lengvesnis. Aišku tik viena, kad praeityje naudoti audiniai taps deficitu, o drabužiai - intelektualiosios aplinkos dalis.
Urtė Sofija MITOKAITĖ
