Per amžius individai ir visuomenės naudojo drabužius ir kitas kūno puošmenas kaip nežodinio bendravimo formą.
Ja nurodydavo užsiėmimą, rangą, lytį, seksualumą, regioną, klasę, turtus ir priklausymą grupei. Mada - tai laisvos kalbos forma. Tai ne tik drabužiai, bet ir aksesuarai, juvelyrika, šukuosenos, grožio ir kūno menas. Ką, kaip ir kada mes dėvime – visa tai suteikia kitiems informaciją, pagal kurią jautriai perskaitomas visuomeninės padėties paviršius.
Mada kaip ženklų sistema.
Mada – tai ženklų, simbolių ir ikonografijos kalba, kuri be žodžių perduoda reikšmes apie individus ir grupes. Mada visomis savo formomis nuo tatuiruotės ir perdurtos bambos iki naujausios šukuosenos yra geriausia ikonografijos forma, kuria išreiškiame asmeninę tapatybę. Ji įgalina mus susivokti stebėtojo iš šalies momentinės reakcijos dėka.
Mada kaip kultūrinių pokyčių barometras.
Tai, kaip mes suvokiame savo kūno grožį ar bjaurumą, priklauso nuo kultūrinio požiūrio į išvaizdą. Rubenso tapytos gražiomis laikytos moterų formos yra nesąmoningai nepageidaujamos dabar, norint būti gražiais taip, kaip pripažįstama XXI amžiuje.
Šiandien jei negalime pakeisti savo kūno mados ar formų, liekame neišlaikę mados testo. Tie, kurie išlaiko mados testą, gyvena savo gyvenimą įnikę į dietų, mankštų, kosmetinės chirurgijos ir kitų režimų ratą. Į tai įeina ir apsipirkinėjimo negandos, ieškant tinkamiausių apdarų.
Būtinybė priklausyti genčiai.
Mūsų nenoras pasmerkti save nuolatinėms dietoms, mankštoms ir konkrečių modelių suknelėms reiškia, kad turime silpnavalio žmogaus asmenybės trūkumų. Mados entuziastų akimis tampame šiek tiek nepilnaverčiai mados lenktynėse. Todėl norėdami pasijusti geriau, stengiamės palaikyti kultūriškai priimtiną išvaizdą. Nors iš tikrųjų mes stengiamės išlikti gentyje, kokia ta gentis bebūtų.
Būti priimtam į grupę yra mūsų pirminis rūpestis mados prasme. Bet koks grupinis panašumas yra tapatinamas su grupe, todėl mūsų asmeninė mada, šiuolaikiška ar pasenusi, gali priklausyti bet kuriai genčiai. Tai priklausymo pojūtis, savęs modeliavimas, kuris teikia gentinę sąsają.
Vaidmenys.
Žmogiškoms būtybėms yra įgimtas diferenciacijos troškimas. Individas gali panaudoti madą identifikuodamas visus tuos vaidmenis, kuriuos jis atlieka kiekvieną dieną.
Sociologai yra pasiskolinę žodį „vaidmuo“ iš teatro srities, nes individai kaip aktoriai atlieka daugybę rolių, ir kiekviena jų turi būti išmokta. Vaidmenų nuolat mokomasi, jie repetuojami ir kartojami. Jais taip pat dalijamasi. Nes kaip ir aktoriams vaidinant scenoje, taki sąveika atsiranda tik tada, kai visi atlikėjai žino, kokio elgesio tikėtis.
Vaidmenų rinkinys.
Vaidmuo ir veikla yra glaudžiai susiję su tuo, ką žmonės dėvi. Žmonės turi vaidmenų rinkinius: tai draugai, seserys, broliai, sutuoktiniai, meilužiai, motinos, tėvai, seneliai, giminės, darbdaviai, pirkėjai, klientai, bendradarbiai, verslo partneriai, socialinės ir amžiaus grupės.
Žmonės, su kuriais pirkėjas bendrauja, įtakoja pirkinį, ir tai tinka bet kuriai mados prekei nuo interjero įrangos iki automobilių pasirinkimo. Taip pat ir madingų rūbų, audinių ar aksesuarų įsigijimas virsta vaizdžia valiuta ir iškalbingai byloja tyliai. Mados įrankiai – tai ženklai ir simboliai, kurie vaidmenų rinkiniui atstoja informacijos tarnybą.
Žmonės puikiai suvokia, kad kiti sprendžia apie juos pagal drabužius ir aksesuarus, todėl nemažai jų daug moka, siekdami atrodyti priklausą konkrečiam gyvenimo būdo tipui. Dažnai taip pat elgiasi ir kiti iš jų vaidmenų rinkinio. Vaidmenų rinkinio nariai dažnai juos skatina. Tik asmenys su stipria savivoka leidžia sau dėvėti tai, ką kiti laikytų esant įtartina ir senamadiška.
Veikla, statusas ir drabužio tikslas.
Užsiimantys aukšto statuso veikla nešioja drabužius, kuriuos mano kitus besitikint, kad šie dėvės. Jie nebando eksperimentuoti su vaidmenų konfliktais, dėvėdami neteisingą drabužį. Būtent pagal žmogaus dėvimus drabužius susidarome pirmą įspūdį apie asmenybę. Jie teikia raktą nuspėti asmens statusą ir veiklos vaidmenį, taip pat ir padeda prisitaikyti prie socialinės ar amžiaus grupės lūkesčių.
Drabužiai turi ir praktinę funkciją suteikti apsaugą nuo karščio ar šalčio. Jie taip pat padeda atrodyti kukliai arba nekukliai pagal dėvėtojo norus.
Asmens drabužių stovis yra sinonimiškas savigarbai ir yra respektabilumo ženklas. Jis taip pat žymi, kad asmuo užima pakankamą padėtį visuomenėje ir turi laiko bei pinigų skalbimui, valymui ir taisymui. Būti respektabiliu tam tikra prasme reiškia rūpintis švara ir tvarka.
Statuso simboliai.
Mada yra viena ryškiausių semiotinio išskirtinumo formų, nes madingi drabužiai, aksesuarai ir kūno puošmenos yra kitų lengvai pastebimi iš pirmo žvilgsnio. Kaip svarbūs statuso simboliai funkcionuoja šalutiniai dalykai: ypač firminės rankinės, avalynė, juvelyrika, aksesuarai ir naujos šukuosenos.
Mada yra kitų aprobuota.
Ji kopijuojama dėl konkurencijos.
Ji yra keičiama, kai tampa įprasta ir nebeatlieka savo funkcijos išsiskirti.
Statuso madą gali sudaryti bet kas nuo konkretaus juvelyrikos dirbinio iki firminių tam tikro modelio ir spalvos džinsų. Sugebėjimas iššifruoti madas būdingas nedidelei grupei, kuri anksti pasirenka vartojimo prekes.
Veiklos uniforma.
Dėvėdamas veiklos uniformą, darbuotojas tampa vizualine metafora. Mes greitai išmokstame susieti įvairias uniformas su skirtingomis vaidmenų sampratomis ir skirtingais vaidmenų lūkesčiais. Policininko ar apsaugininko uniforma mums asocijuojasi su valdžia, įstatymu, tvarka ir pagalba. Tuo tarpu mediko uniforma siejasi su pagalba, rūpesčiu, apsauga ir motiniška globa. Ledų pardavėjos galvos apdangalas žada malonumą.
Kai žmonės apsivelka uniformą, jie priima tai, ką, jų manymu, ji simbolizuoja. Tačiau netgi ir žmonės, nedėvintys konkrečios uniformos, yra linkę nutuokti, ką nešioti. Tie, kurie pritaiko savo drabužių spintą adaptuodamiesi prie kompanijos, kur kas greičiau susiorientuoja darbe.
Masinė jaunimo uniforma.
Jaunimas ypač linkęs priimti savo amžiaus grupės uniformą. Beje, uniforma turi būti tos amžiaus grupės uniforma, o ne primesta suaugusių. Masinė jaunimo uniforma gali sukurti priklausymo amžiaus grupei jausmą ir tapatumo suvokimą bręstant paauglio asmenybei.
Daugumai senasis statuso simbolis (firmos ženklas, emblema ar aksesuaras) išeina iš mados tą akimirką, kai praranda grupės palankumą. Aktualus statuso simbolis kai kuriems šaukte šaukia „aš privalau jį turėti tuoj pat!“. Puikiu pavyzdžiu būtų mobilus telefonas kaip aksesuaras. Vystantis naujiems produktams, pernai metų „WAP‘o“ neturintis mobilus telefonas tuoj pat tampa pasenęs. „iPod‘as“ ar kiti elektroniniai įtaisai laikoma tuo geresni, kuo yra naujesni. Turėdamas naujoviškiausią elektroninį mažmožį, siunti nebylų signalą, kad esi „naujausio“ stiliaus asmuo ir todėl atrodai gabesnis ir daugiau išmanantis. Labai svarbu turėti paskutinės mados aksesuarą, jei nori turėti momentinį grupės pritarimą.
Jaunimo kultas ir globalus pasaulis.
Paaugliškas 6-ojo dešimtmečio jaunimo kultas pasaulyje tapo ypač stiprus 7-ajame dešimtmetyje. Didelės įtakos turėjo ir kino kerai, televizija kiekvienuose namuose, vertybių kaita paplitus moteriškoms piliulėms nuo pastojimo. Visuomenės nuotaiką visuotinai atspindėjo kinas, televizija ir žurnalai. Pasauliui buvo pasiekiama naujausia mada – tai vyko vaizdo perdavimo greičiu.
Šiandien tai, ką žmonės mato savo namuose per televizorių ar naršydami Internete, labai greitai tampa įprasta ir kasdieniška. Televizinis monitorius sumenkina kiekvienos mados idėjos naujumą. Madą priimame daug greičiau nei vien stebėdami, kaip ją nešioja kiti.
Kasdien keičiasi mūsų gyvenimas, aprėpiantis ir geros fizinės formos vaikymąsi, važiavimą automobiliais, keliones lėktuvais ir apšildytus namus. Visa tai kuria drabužių madą, pritaikytą prie mūsų gyvenimo būdo. Kaip mes suvokiame save ir ką mes norime pasakyti visuomenei kultūroje, kur viską vizualiai fiksuoja foto ar kino kamera – visa tai perteikiama mūsų kūnais, mūsų drabužių dėvėjimo maniera, juvelyrika ir kūno menu.
Šiandien mada ir grožis gali būti prieinami kiekvienam, tačiau masinė mada juda taip greitai, kad jos tendencijos išlieka aktualios tik trumpą laiką.
Pagal www.fashion-era.com
