„Mad Money stilius“ – sąvoka, kuri netrukus gali tapti istoriografinė Lietuvos hiphopo kultūroje. Gal būtent tai mane atvedė į Kauną, kur tiesiog privalėjau pasikalbinti patį Mad Money, kuris į hiphopo padangę įsiveržė kartu su Innomine, youtube.com lyg virusą paleidęs „Tau tai patinka“ prieš trejus metus. Tada ir gimė ši sąvoka.
Pasikalbėti apie hiphopo muziką sėdome su Mad Money (Gediminu) ir D-Christian. „Matyt, mūsų favoritiniai atlikėjai yra visai kitokie negu daugelio Lietuvos repo atlikėjų. Mūsų muzika – kitokia, nebūtinai repas turi būti standartinis, ribos juk nėra nustatytos. Tiesiog darome tai, kas patinka“, – pabrėžė Gediminas (Manis).
– Nesijaučiate nemėgstami kitų reperių? – paklausiau vaikinų.
Gediminas: Nu... (Juokiasi.) Nežinau, dabar palaikome labai gerus santykius su dauguma Lietuvos reperių. Žinoma, yra tokių, su kuriais gerų santykių nepalaikome. Bet tai man tik padeda. Tai įžiebia norą daryti, rašyti: „Jeigu tau nepatinka – neklausyk.“ Aišku, yra pikta, kai esi įsitikinęs, kad turi būti vienaip, darai, stengiesi, o kiti sako, kad man tai yra tiesiog prikolas. Tada prasideda nedideli pykčiai. Tačiau dabar matome, kad Lietuvos repas pasiekė lūžio momentą, – andergraundiniai reperiai nesibodi priimti nestandartinių sprendimų. Smagu matyti, kad judame į priekį.
– Kaip jūsų akimis atrodo Lietuvos repo bendruomenė?
Gediminas: Repas populiarėja, atlikėjų daugėja. Šiais laikais juk madinga. O kaip ta bendruomenė atrodo? Matome viską: vyksta renginiai, apdovanojimai. Gerai viskas atrodo. Anksčiau buvo kur kas liūdniau: niekas nieko neklausė, nežinojo. O dabar – kiekvieną dieną vis geriau. Reperiai pagaliau pradėjo uždirbti pinigus iš savo veiklos... Vienžo, keliame kartelę.
– Repas yra geras verslas?
Gediminas: Oi, Lietuvoje – labai negeras. Labai blogas. Ne, ne... Dar turi praeiti nemažai laiko. Kas klauso mūsų muziką? Jaunimas. Jis užaugs, pamatys kur kas daugiau įvairių dalykų, o pas mus viskas labai pavėluotai ateina iš JAV... Keisčiausia yra tai, kad daugelis patys stumia – „Vajei, štatų muzika yra gaidys, belenkas“, – o patys feisbuke dalinasi vien tokiais gabalais. Atlikėjai klauso naujovišką muziką, bet daro viską senoviškai... Ai, nesvarbu, tegul kiekvienas daro tai, ką daro, klauso tai, ką klauso.
D-Christian: Manau, kad lietuviai nėra pripratę prie vakarietiško lietuviško repo. Daugelis klauso vakarietišką muziką, jiems patinka, tačiau lygiai toks pats gabalas lietuviškai jiems jau nebepatinka. Visi sakys, kad kartojamės, kopijuojame...
– Pripažinkime, kad angliškai „f**k“ skamba geriau...
D-Christian: Žymiai geriau. Nuo „bl***t“ žmonės iškart nusisuka, juk keiksmažodžiai yra negražu, tačiau „f**k“ skamba lyriškiau.
Gediminas: Dabar rusiškų keiksmažodžių išvis negalima vartoti. Pasibaigė era.
D-Christian: Bet negali sakyti „rūpūs miltai“.
Gediminas: Todėl reikia ieškoti alternatyvų.
– Apie ką turi būti repas, kad jis įtiktų visuomenei?
Gediminas: Repas neturi įtikti. Daugelis juk nemėgsta to repo...
– OK, pažiūrėkime į pačią pradžią. Kuo išpopuliarėjo Mad Money?
Gediminas: Tai čia tas projektėlis su Innomine – „Tau tai patinka“...
– Tai nebuvo bandymas pataikyti į tam tikrą klausytojų ratą?
Gediminas: Ten buvo mano laikai, kai bandžiau užstumti ant viso reikalo. Taip ironiškai. Bet gyveni, akys atsiveria, supranti, kas ir kaip. Andergraundo Lietuvoje beveik jau nėra likusio. Visi žiūri, kaip ir ką reikia padaryti. Tačiau manau, kad svarbiausia yra nuoširdumas. Muziką darau apie tai, kas mane supa, apie tai, kaip gyvenu. Viską pasakoju, jeigu būna ch***ai – bus liūdnos muzikos, jeigu viskas gerai – bus linksmos muzikos. Kaip gyveni, taip ir darai. Su kokia muzika išsakysi savo emocijas – nėra skirtumo. Svarbu yra tai, ką sakai. Nėra tokio požiūrio „O, šitas beatas gaidiškas, nedarom“.
D-Christian: Oi, kiek daug ginčų būna tarp mūsų dėl beatų. Daug dirbame, kol surandame tinkamą.
– Pastebi, kaip keičiasi Gedo nuotaikos?
D-Christian: Vajėzau, jei aš pradėčiau pasakoti apie jo nuotaikų kaitą... Jis turi labai gerą skonį muzikiniams sample’ams. Todėl man belieka tik prisėst ir viską sudėlioti. Aš mėgstu melodinius sprendimus, o jis mėgsta taikyti į oldschoolą.
Gediminas: Kodėl oldschoolą?
D-Christian: Pripažink, kartais būna.
Gediminas: Čia vėl reikia žiūrėti, kas yra tas oldschoolas, o kas newschoolas. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių.
D-Christian: Bet sprendimus surandame.
Gediminas: Svarbu, kad žmonėms patinka.
– Nuo ko prasideda repas? Kokie yra pirmieji žingsniai? Tarkim, aš prisiklausau jūsų muzikos, suprantu, kad verta būtų pabandyti, pasivadinu Bad Money, rašau eilėraščius...
Gediminas: Bet čia gera idėja.
D-Christian: „Bad Money“ turėtų gerai sueiti.
Gediminas: Vėliau galima daryti Sad Money. Bad Money būtų piktas.
D-Christian: O Big Money būtų koks nors vadybininkas. Dar galėtų būti Fak Money.
Gediminas: Klausei, nuo ko prasideda? Paklausai, kabina, sugalvoji, kad ir pats nori pabandyti. Šiais laikais daug kas čia pas mus reperiai. Jų pas mus šiais laikais d***ja. Čia reik nesikeikt? Vienžo, klausai, žiūri, patinka, bandaisi, kažką darai, žiūri, ką daro kiti.
– Dažnai stebite, ką daro kiti?
Gediminas: Labai daug dėmesio tam neskiriu, bet nori ar ne, pastebiu. Pažiūriu klipus, jei patenka į akiratį. Stebiu, ką veikia Lietuvos grandai.
– Čia grandais kuriuos pavadinai?
Gediminas: Na, visos tos geros.
D-Christian: Tie, kurie M.A.M.A. buvo nuominuoti. (Juokiasi.)
Gediminas: Yra ir kitų grandų. Na, tie žmonės, kurie daro, o juos klauso ne naujokai. Grandai koncertuoja, važinėja po Lietuvą.
– Gal prisimeni, kaip gimė konfliktas su Pushu?
Gediminas: Nelabai aš ir pats supratau. Kiek man vėliau aiškino kiti, tai aš lyg kažkuriam tūse koncertuodamas kažką pasakiau apie Lietuvos hiphopą. Būna, sutinku, pasakau visko. Gal įžeidžiau žmogų. Jis užvažiavo pirmas, o mes nusprendėme to taip ramiai nepalikt. Jeigu paklaustum, ar repo seniams dar yra vietos, tai pasižiūrėkite į „G&G sindikatą“. Jie valdo.
D-Christian: Ir tikrai kokybiškai ir gražiai viską daro.
Gediminas: Yra ir bus dar čia tos vietos. Telpa visi, gyventi reikia draugiškai. Nereikia visų skirstyti į „patinka“ ir „nepatinka“. Aš gerbiu visus, nes jie daro, stengiasi, tuo gyvena. Repas turi leisti atsiskleisti įvairiems žmonėms.
– Kaip manote, kokią įtaką darote žmonėms savo muzika?
Gediminas: Kurį laiką darome jau neblogą įtaką. Anksčiau gal ir blogai darėme, mums nerūpėjo, ar mus kas nors klausys, dabar jau stengiamės galvoti. Be to, pats ramiai gyvenu, į blogą kelią žmonių vesti neketiname. Tik į šviesą. Gauname laiškų, žmonės dėkoja.
– Jaučiuosi kaip bažnyčioje, kai kalbi apie kelią į šviesą...
Gediminas: Žmonės rašo, kad esame jų gyvenimo ramstis. Smagu.
D-Christian: Ištiesi pagalbos ranką žmonėms...
Gediminas: Neištiesiu aš tos rankos. Aš žmonėms neatrašau, patingiu. Feisbuke žmonės sudeda visą savo širdį į laišką, o aš pamirštu atrašyti. Ką rašo žmonės? Turiu savo laiškų skaitymo sistemą „Facebook“. Jeigu žmogus parašo kokį nors blogą komentarą arba jeigu jam kas nors nepatinka, vadinasi, reikia jį išmesti iš draugų ir iškart užblokuoti. Tai blogų laiškų vėliau ir nesulaukiu. O šiaip dažnai rašo, kad mus palaiko... Paskirsiu kurį vakarą ir atrašysiu jiems.
– Ne vienas, manau, Mad Money pasigedo Lietuvos hiphopo muzikos apdovanojimuose...
Gediminas: Kad niekas mūsų nekvietė. Po visko pakvietė, kai buvo visi listai sudėti, reklamos. Mačiau, kad sukasi viskas, tada sulaukiau klausimo: „Gal nori atvaryt?“ Ką aš ten varysiu? Vis vien man ten niekas nieko neduos.
D-Christian: Vertingiau dieną praleidom.
Gediminas: Taip, dainą įrašėm, klipą nufilmavom. Šiais metais susikaupsim ir daug darysim.
– Toks buvo naujametinis pažadas?
Gediminas: Ne, turime eiti sportuoti. Ir nerūkome cigarečių.
– Ką rūkote?
Gediminas: Nieko nerūkome. (Šypsosi.)
– Tai kodėl visi galvoja, kad reperiai yra narkomanai?
Gediminas: (Kikena.) Teisingas požiūris. Dar yra tokių, kurie geria... Kaip anksčiau buvo? Susitinka visi, prigeria...
D-Christian: Visi geria, visi vartoja, o mus pastebi.
Gediminas: Kad šiais laikais visur taip. Visi galvoja – jeigu reperis, tai kas nors su juo turi būti negerai.
– D-Christian, sakei, kad matai besikeičiančias jo nuotaikas. Kaip prisitaikai?
Gediminas: Nieko jis nesitaiko.
D-Christian: Nelabai taikausi. Būna, kad pasiginčijame, tačiau ir mano nuotaika prisitaiko. Visokia muzika mums patinka, visokia muzika yra gera, visokią ją ir darom.
– Visa muzika gera. Užskaitom. O vaikystę savo prisimenate?
D-Christian: „G&G sindikato“ kasetės.
Gediminas: Aš labai mėgau „Dinamiką“. Vaikystėje klausiau „Modern Talking“, „Bad Boys Blue“, „AC/DC“... O vėliau tikrai „Dinamiką“. Vėliau mama „Urmo“ bazėj man nupirko Eminemo albumą. Dar klausiau „Zenito“ kūrybą. Kas buvo, tą ir klausiau. Dar prisimenu „G&G“ kasetę. Nusipirkau, dar kažkam perrašiau ir pardaviau.
D-Christian: Aš irgi perrašinėjau. (Juokiasi.)
– Pirmas verslas?
Gediminas: Toks ten ir verslas. Sėdėdavau PMP forume, kiekvieną dieną sekdavau, siųsdavausi dainas, jas gražiai užsivadindavau, klausai, susirašinėji. Gaila, kad išnyko. O jeigu kalbėtume apie ateitį, tai žmonės, kuriems nepatinka repo muzika, pasakytų, kad kuo toliau, tuo bus blogiau. Taip, šūdo visada bus. Žmonės turi filtruoti ir išsirinkti, ko klausytis. Yra Lietuvoje to baisaus repo. Bet tikiu, kad bus naujovių.
D-Christian: Bet artimiausiu metu niekas nesikeis.
Gediminas: Bet pažiūrėkime, ką daro Micro One. Nauji beatai. Tai yra repo ateitis.
– Dabar prisipažinkite, įmanoma uždirbti iš youtube.com?
Gediminas: Išgyventi įmanoma. Bet reikia labai daug prasukti. Turime klipų, už kuriuos pinigų negauname... Ten labai sunkiai skaičiuoja.
– Būtent tai ir skatina produktyvumą?
Gediminas: Ypač žiemą, kai reikia mokėti virš štukos už butą su šildymu. Klipuką išleidi, ir tai jau šiek tiek prisideda prie bendrų pajamų, turi už ką sumokėti.
– Ar nebijote, kad ateis laikas, kai neturėsite ką pasakyti savo klausytojams?
D-Christian: Nepamirškime, kad ateis mada iš Vakarų, kai užteks angliškai pasakyti „Aš esu įsimylėjęs kokainą“ ir viskas – daina yra. Ateis į Lietuvą ši mada po gerų penkių metų. Užteks paprastos muzikos ir žodžių, kurie sueis žmonėms.
– Ar nesame to išgyvenę su ta pačia „Dinamika“?
D-Christian: Tai buvo panašus motyvas, bet kitokio stiliaus muzika. Tačiau pažvelkime kitu kampu. Mes suvokiame – jei atsikurtų „Naujieji lietuviai“, jie būtų aukštumoje. Tiesiog su repu viskas yra lėčiau.
Gediminas: Su repu tu negali daryti popso...
D-Christian: Nes tikri reperiai pradės tavęs nebegerbti.
– Ar svarbi pagarba iš tų, kurie nesugeba prisitaikyti prie rinkos dėsnių?
Gediminas: Na, tų, kurie lieka laipteliu žemiau, nuomonė gal ir nėra svarbi. Pats nesijaučiu viršūnėje. Visada yra stovinčių laipteliu aukščiau. Tarkime, pelnytai Micro One... Nematau, kas darytų bent panašaus lygio muziką. Nematau nė vieno kito, kuriam muzika reikštų tiek daug. O visi kiti girdimi vardai... Nežinau.
– Lietuvoje turi būti matomas, jei nori ką nors pasiekti?
Gediminas: Privalai.
D-Christian: Kitaip visada uždirbsi labai mažus pinigus koncertuodamas kas porą mėnesių mažų miestelių rūsiuose.
Gediminas: Tačiau kitiems to užtenka.
D-Christian: Nes jie turi darbus, o muzika jiems yra tarsi hobis, pramoga. Palinksmina žmones ir toliau eina dirbti – kas statybose, kas užsienyje. Štai, reikia Manį į Kauno merus...
– Rimtas klausimas: politika dabar yra labai populiaru?
Gediminas: Pagalvojau – rimtai. Čia ir pinigai geri. Belenką darai – viskas gerai.
– Partijos niekada nesiūlė? Sukurtumėte gerą jaunųjų politikų himną Kaunui.
Gediminas: Visi iškart ir balsuotų. Palauksime, kol užaugs tie, kurie mūsų muzikos klausosi dabar. Kol kas dar anksti.
D-Christian: Tai po kokių trijų ar keturių metų klausytojai bus pilnamečiai, galės balsuoti.
Gediminas: Ne, dar kokius šešis metelius reikės palaukti. Mūsų publika – nuo 12-os metų.
– Bet reikės su kaklaraiščiais vaikščioti.
Gediminas: Labai gerai.
D-Christian: Tvarkingai.
– Apie politiką pasvajojot, o jeigu rimtai?
D-Christian: Babkės, koksas, bobos...
Gediminas: Va narkotikų nereikia tikrai. Visiems reikia materialių dalykų. Juk norisi ir išvažiuoti kur nors pailsėti. Norėčiau klipą nufilmuoti, kur gražu. Dar mašinos norėčiau, namo, vaikus užsiauginti, pats norėčiau užaugti. Aš daug nesvajoju. Norisi daryti muziką. Manau, darysiu, darysiu, eis metai, o aš darysiu. Tikiuosi, nenusirisiu. Kiekvieną dieną viskas atrodo geriau. Kartais pasižiūriu į praeitį, suprantu, kad mąstymas tada ir dabar labai skiriasi. Tuo džiaugiuosi.
– Praeityje matai daug savo klaidų?
Gediminas: Yra jų. Ir visokių. Iš jų mokausi. O gailėtis nereikia: jei padariau, tai padariau. Vadinasi, tą akimirką taip turėjo būti.
