Informacijos interneto platybėse apie šį šefą mažai. Tačiau už jį kalba jo paties nuveikti darbai: legendiniai pasaulio restoranai, įspūdingi mokslo diplomai, puikūs įžymybių įvertinimai, darbas kruiziniuose laivuose, restoranas Lietuvoje ir dar daug visko... Bet apie visa tai – iš pradžių.
Papasakokite daugiau apie save, ką veikiate tokioje mažytėje šalyje kaip Lietuva? Kaip ją pasirinkote?
Tai labai dažnas klausimas, kurio sulaukiu susipažinęs su žmonėmis čia, Lietuvoje. Daugelis nustemba ir domisi, ką gi aš veikiu. Jei atvirai, Lietuva pasirinko mane – esu meilės imigrantas. Mano žmona lietuvė, beje, ir pats esu pusiau lietuvis. Mano tautybė – lenkas, tačiau viskas, kas lietuviška, man labai artima ir puikiai žinoma. Susipažinome, kas keisčiausia, Ispanijoje, nuo tada ir neišsiskyrėme. Taip atsidūriau Lietuvoje, ir Vilniuje gyvenu jau metus.
Kartu su verslo partnere įkūrėme maisto gamybos renginiams įmonę, taip pat ruošiame vakarėlius, maisto gaminimo kursus. Daugiau nei dvidešimt metų keliavau po pasaulį, gyvenau neišsikraudamas lagaminų. Dabar aprimau ir nusprendžiau, kad stotelė gali būti Lietuva, – o kodėl gi ne?
Kaip susiklostė Jūsų gyvenimas, kad pasirinkote tokią specialybę? Ar tai buvo Jūsų gyvenimo svajonė, ar tiesiog atsitiktinumas?
Nesu tikras. Visuomet mėgau gaminti, tai buvo lyg hobis. Net būdamas labai jaunas pradėjau dirbti baruose, kavinėse ir restoranuose. Vis dėlto tai nebuvo pats pirmas mano pasirinkimas. Savo karjerą pradėjau, kai buvau sraigtasparnių mechanikas. Keista, žinau. O ir darbas buvo ne man – per daug rimtas, nuobodus, monotoniškas. Tuomet nusprendžiau savo darbo kryptį keisti iš pagrindų ir Lenkijoje įgijau kulinaro specialybę. Mano smalsumas tik augo, norėjau pasiekti daugiau. Išvykau į Angliją, joje praleidau beveik trylika metų. Taip susiklostė, kad išvykdamas iš ten su savimi išsivežiau dar du diplomus: profesionalaus tarptautinės virtuvės šefo ir maisto meno. Mokslus tęsiau ir kvalifikaciją kėliau Majamyje. Daug išmokau dirbdamas kruiziniuose laivuose.
Virtuvės šefų aš nebijau vadinti menininkais, kūrėjais. Gal kai kurių mintyse toks teiginys ir sukelia daug prieštaravimų, bet iš esmės dėl charakterių, išvystyto talento šefus drąsiai galima priskirti prie meno atstovų. Mano nuomone, noras atrasti ir eksperimentuoti virtuvėje turi būti įaugęs į kraują. Būtent taip yra ir su manimi – tai dalis mano asmenybės, gyvenimo būdo.
Ką manote apie lietuvišką virtuvę, tradicinius lietuviškus patiekalus? Juk cepelinai kai kuriems atvykusiems pasirodo išvis nevalgomi?
O man ji patinka. Gal dėl to, kad yra panaši į lenkišką virtuvę? Nežinau. Mėgstu savo žmonos ar uošvienės gamintą maistą. Pats nevengiu gaminti lietuviškų patiekalų, žinoma, išbandau vis naujus gaminimo būdus. Lietuviška virtuvė taip pat gali nustebinti: juk nėra nieko, ko negalėtum pakeisti, pagaminti savaip. Tarkime, mano mėgstamiausias lietuviškas patiekalas – balandėliai, ir juos kiekvieną kartą atrandu iš naujo.
Kokios pasaulio virtuvės Jus labiausiai žavi? Kodėl?
Gaminti ir gilintis man patinka į visas pasaulio virtuves, ypač italų, prancūzų. Tačiau mano „varikliukas“ yra azijiečių virtuvė. Ji man kaip koks neatrastas, neištyrinėtas pasaulis, į kurį nuolatos noriu gilintis, stebėti, bandyti ir pajausti. Ši virtuvė garsėja išskirtiniu skoniu, tačiau skanaudamas jos patiekalus turbūt retas kuris susimąsto apie jos teikiamą naudą sveikatai. Tai kur kas lengvesnis maistas nei patiekiamas ant tradicinio lietuvių stalo, o gaminimo galimybės tiesiog neribotos. Tai mane ir žavi. Pagrindinė azijietiškos virtuvės filosofijos taisyklė – fan maisto produktai (ryžiai, makaronai, grūdai) ir tsai maisto produktai (daržovės, vaisiai, riešutai, pupelės, mėsa, paukštiena, jūrų gėrybės) turi sudaryti dvi lygias dalis. Išbandydamas ir kurdamas tokius patiekalus labiausiai jaučiuosi savimi, tai mano iššūkis.
Apkeliavote kone visą pasaulį. Kokioje vietoje labiausiai norėtumėte pasilikti?
Ispanijoje. Tai šalis, kur niekas neskuba, gyvena atvirai, ramiai, draugiškai, be didelės konkurencijos ar įtampos. Jei turėčiau tokią galimybę, norėčiau daugiau laiko praleisti būtent ten. Žinoma, mane įkvepia ir kitos pasaulio vietos: Amerika, Prancūzija. Dėl klimato, visada juokauju, kad grįžčiau į Majamį, kur be paliovos šviečia saulė ir žmonės įdegę. Tad patikėkite manimi, man iki šiol sunku priprasti prie lietuviško permainingo oro.
Teko aptarnauti daugelį visame pasaulyje žinomų kino, sporto, verslo, politikos atstovų. Ar sulaukėte ypatingų užsakymų, norų, kurie būtų nustebinę?
Nustebinsiu turbūt tik aš, nes ne, nebuvo. Visi jie turėjo savo mėgstamus patiekalus, bet kiekvieną kartą norėdavo išbandyti ką nors naujo. Tarkime, Peteris Andre buvo taip patenkintas gaminamu maistu, kad kvietė dirbti jo asmeniniu šefu. Viena labiausiai įsimintų akimirkų – tai maisto gaminimas „Fifa World Cup“ uždarymo vakarėliui. Ypatingas klientas buvo ir dainininkas Sealas, kuris visuomet ateidavo atsidėkoti už pietus ar vakarienę.
Ko palinkėtumėte skaitytojams artėjančių švenčių proga?
Išlikite savimi, nebijokite išbandyti ko nors naujo, tačiau nepamirškite savų tradicijų, šalies. Judėkite į priekį, kurkite gyvenimą tokį, kokio norite, ir pamatysite – pasiseks.
