Pasaulinę karjerą sėkmingai vystantis akordeonistas M. Levickis antrus metus iš eilės važiuoja per Lietuvą ir vyresniems nei 6-tų klasių moksleiviams padeda suvokti muzikos istoriją, jos raidą.
„Mokiniams į galvas kalamos žinios neretai tik praplaukia paviršiumi. Aš įsivaizduoju, kad jei atsisėsčiau į jų vietą ir man pasakytų, kad toks ir toks popiežius uždraudė polifoniją... Vargu, ar tai užsifiksuotų. Norėtųsi pamatyti tą popiežių, sužinoti, koks jis buvo. Išsiaiškinti, kas ta polifonija ir kodėl ją uždraudė. Siekiu, kad mano pasakojimas mokinius įtrauktų, leistų jiems aiškiau įsivaizduoti. Rengiu pamokas taip, lyg pats vykdyčiau tyrimą, būdamas arti jaunimo. Informacijos kiekis yra didžiulis: apžvelgiame viską nuo neandartaliečių laikų iki Graikijos, nuo Romos imperijos iki vikingų ir tada jau pereiname prie Renesanso, paskui – ir dabartinių laikų. Turime mažiau nei pusantros valandos šiai kelionei, taigi, privalome būti dinamiški“, – pasakoja M. Levickis.
Šiais laikais visas bendravimas paremtas greitai perduodamais emociniais paveikslėliais, poreikių, jausmų ir įspūdžių ikonėlėmis, todėl M. Levickis siekia, kad ir jo pamokos būtų vizualios. Jis naudojasi faktūriniais pavyzdžiais, leidžia moksleiviams pamatyti ir paliesti istoriją tiesiogine prasme: jie patys gaminasi muzikos instrumentus iš elementarių priemonių, stebi, kaip Martynas sluoksniuoja istoriją kulinariniais įrankiais ar iliustruoja muzikos industriją, gręždamas grąžtais.
Paklaustas, ar jis ir gyvenime naudojasi grąžtu ir pats atlieka buitinius darbus, M. Levickis iš širdies nusijuokia: „Žinoma, o kaip gi kitaip? Daug ką tenka pačiam pasigaminti“.
Tokios ir jo pamokos: paties sugalvotos, pasigamintos iš vizijos, žinių ir būdingo gerojo užsispyrimo kaskart padaryti kitaip, įdomiau. „Turint omeny dabartinius medijos laikus, tenka gerai pagalvoti, kas jauną žmogų dar galėtų nustebinti šių dienų kontekste, kai informacijos pasiekiamumas yra beribis. Bet štai aš remiuosi, kaip man atrodo, paprastu, internete randamu polifonijos pavyzdžiu – fuga, sukurta iš pagrindinės „Nokia“ telefono skambučio melodijos. Ir moksleiviai nustemba, reaguoja: uau, geras! Taigi, pavyksta jiems parodyti kaiką naujo. Nors kitąsyk, kai klausiu, kada atsirado muzika, staiga kažkas pakelia ranką ir atsako: „Tada, kai atsirado gyvybė“. Ir tai yra visiškai teisinga. Džiugu, kad moksleiviai taip mąsto. Po šių metų praktikos man atrodo, kad jie yra dar gudresni ir sumanesni nei pernai. Esu labai laimingas, kad surengėme šias pamokas. Joms pasibaigus pats jutau tą jausmą, kad norisi dar ir dar. Gerai, kad istorinė medžiaga taip greitai nesensta – ja ir toliau galėsime dalintis. Tik dabartį reikės nuolat atnaujinti“, – šypsosi M. Levickis.
Projektą „Muzikos pamoka su Martynu Levickiu“ remia Lietuvos Kultūros taryba bei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
