Kartu su garsiausiais Lietuvos mados kūrėjais ir svečiais iš užsienio šiemet lietuviškoje „Mados infekcijoje“ savo kolekciją pristatė ir 18-metė Milda Čergelytė, dar žinoma „mimi.c“ vardu. Nors jaunoji dizainerė tik dabar nuotoliniu būdu stengiasi baigti mokslus vienoje Vilniaus vidurinėje mokykloje, ji jau spėjo surengti kelias dešimtis mados fotosesijų, pristatyti savo sukurtą filmą Niujorke, surengti virtualų madų šou, prisidėti prie muzikinių klipų kūrimo ir... pabėgti į Londoną. Sutikite – tai jau nemenkas patirties bagažas.
Į Londoną – ieškoti iššūkių
– Ką tik debiutavai „Mados infekcijoje“. Kokį įspūdį Tau paliko šis renginys?
– Dar visai neseniai grįžau iš praūžusio renginio, esu laiminga tiek turėjusi progą grįžti gimtinėn, tiek pristatyti joje savo kolekciją. Renginys, kaip ir kiekvienais metais, buvo profesionalus ir gana gerai organizuotas.
– Tavo pristatyta kolekcija „FTRBToooo“ – apie tai, kaip technologijų amžius veikia jauną žmogų ir jo kūrybą. O kaip tai veikia tave pačią, juk esi „kompiuterinės kartos“ atstovė?
– Didžiausias to privalumas – lengvai pasiekiama įvairiausio plauko informacija. Internetas suteikia tiek gero, kiek tik pats nori pasiimti.
– Į Londoną išvažiavai dar nebaigusi mokyklos. Kodėl taip skubėjai?
– Lietuvoje tapo ankštoka, tad išvažiavau ieškoti iššūkių.
– Kaip prabėga eilinė Tavo diena Londone?
– Dažniausiai atsikeliu ankščiau pasimokyti, atsakyti į krūvas laiškų. Tada laukia darbas, o po jo – asmeninis darbas. Nieko įdomaus. (Šypsosi.)
Mados chameleonas
– Kokia daina ar kūrinys, Tavo manymu, geriausiai atspindi šio miesto nuotaiką?
– Pirma, kas šovė į galvą, tai Cibelle feat Dravendra Banhart „London, London“.
– Jei būtum griežta akiniuota tetulė mados kritikė, ką pasakytum apie britų rengimosi ypatumus?
– Nesu linkusi kritikuoti, bėgant laikui išmokau, kad stilius – skonio reikalas. Tačiau tiesa ta, jog dauguma britų neturi gebėjimo derinti spalvas. Mane labiausiai „žavi“ merginų apranga vakarėliuose, kita vertus, džiugu matyti žmones be kompleksų!
– O kaip apibūdintum savo pačios kasdienį stilių?
– Namie mėgstu visokius „kabančius“ megztinius, marškinėlius, vyriškus marškinius. Turiu ir labai labai moterišką pusę... Dažniausiai rengiuosi pagal nuotaiką, draugas kažkada mane pavadino chameleonu.
Pardavėjai jau atpažįsta
– Ką gražaus esi nusižiūrėjusi ar jau įsigijusi, pasisiuvusi šiam pavasariui?
– Man labai gražūs „Celine“, „Prada“, „Jil Sander“ kolekcijose matyti spalvų ir dryžių deriniai, būtinai ką nors panašaus pritaikysiu ir sau. Tačiau manau, liksiu artima „rock chick“ įvaizdžiui, kuris man prilipo jau prieš porą sezonų. Tai kažkas panašaus į Aleksanderio Vango (Alexander Wang) ar Helmuto Lango (Helmut Lang) kūrybą.
– Kartą esi sakiusi, kad Tavo drabužinėje galima ir koją nusisukti... Ar Londone irgi turi erdvią drabužinę?
– Drabužinę dabar atstoja spinta, tačiau ji talpi – nesiskundžiu. Trūksta tik vietos mano pačios kolekcijoms, tačiau viskam savas laikas.
– Londone turbūt nėra lengva atsispirti mažų ir didelių parduotuvių, pačių įvairiausių turgų turgelių gausybei. Kur Tu ieškai audinių ir įdomių detalių savo kūriniams?
– Audinius dažniausiai perku Šepards Buše. Ten visa gatvė prisėta audinių parduotuvių, aplankau ją reguliariai, pardavėjai mane jau atsimena, tad derantis dėl kainų problemų nebekyla...
– Ar šiame mieste jau turi klientų?
– Neslėpsiu – jų jau yra. Netrukus ketinu čia pardavinėti savo kūrinius, tačiau sunku suderinti viską, nes iki šiol viena koja esu Lietuvoje.
Tikslas – gyventi iš kūrybos
– Ką gražaus ir įdomaus Tau spėjo padovanoti Londonas? Turiu omenyje ne tik mados pasaulį.
– Kultūros kalnus. Parodas.
– Ar jau išsirinkai universitetą, kuriame norėtum studijuoti kostiumo dizainą? Beje, kodėl studijoms pasirinkai būtent šį miestą, o ne Niujorką, Paryžių ar Tokiją?
– Studijas Londone pasirinkau dėl paprastų žmogiškų finansinių sumetimų. Kol kas dar nesu tikra, kur studijuosiu. Stoti į universitetą ketinu kitąmet, tad nenoriu užbėgti įvykiams už akių.
– Jei vieną dieną Tau paskambintų kokios nors Tave seniai žavinčios kino aktorės vadybininkas ir paprašytų papuošti ją „Oskarų“ ceremonijai, kokį drabužį sukurtum?
– Pamatysite, kai sukursiu. (Šypsosi.)
– O ką pati apsirengtum eidama į pirmąjį pasimatymą su labai simpatišku ir žavingu džentelmenu?
– Kad ir ką beapsirengčiau, jei jau džentelmenui patiksiu, tai patiksiu visokia.
– Jei Tavo kuriama mada būtų gardus patiekalas, kokios būtų jo sudėtinės dalys?
– Meilė.
– Įsivaizduok: Tu po kokių penkerių metų, ką tik baigusi studijas... Kas toliau?
– Noriu išgyventi iš kūrybos, tai mano didžiausias tikslas.
