Milda Bartašiūnaitė iki šiol didžiuojasi turėjusi vienintelės „sekspertės“ Baltijos šalyse titulą, tačiau tikina, jog toks įvaizdis – tik žaidimas, jos vaidmuo šou pasaulyje. Tačiau ir „užsitarnauto“ vardo ji nežada pamiršti - mintyse dar sukasi seksualūs verslo planai. Prieš savaitę iškritusi iš šokių projekto moteris tikina, jog nesigaili. Sako, kad norėjusi pabėgti nuo realybės, tačiau per laiką šokant spėjo pasiilgti ir buities - laiko su vaiku ir vyru.
Pristatome interviu santrauką iš vaizdo konferencijos, kurios metu M. Bartašiūnaitė atsakinėjo į skaitytojų klausimus.
Kaip manai, kodėl iškritai? Kodėl neįtikai žiūrovams?
Va tai yra mano gyvenimo paradoksas. Į šitą projektą patekau, nes esu „sekspertė“ ir iškritau dėl tos pačios priežasties. Supratau, kad galėčiau atlikinėti ir cirko numerius, bet vis tiek mane išmes.
Ar negaila palikti šokius? Gal šoksi ir toliau?
Ar planuoju toliau? Kur, prie puodų? Į šitą projektą ėjau atitrūkti nuo realybės, pasimokyti šokių ir "pasitūsinti", nes gerus trejus metus auginau vaiką. Tačiau, kai pamačiau, kad iš to "tūso" – tik šeštadienį po pasirodymo televizijoje. O po jo jokių linksmybių nebesinori, nes esi gerokai "nusikalęs" po savaitės prakaito repeticijose, begalės nervų dėl per ankštų batų ar charakterio nesutapimų su partneriu.
Iškritusi nuoširdžiai pagalvojau: pagaliau bent pailsėsiu!
Atrodė, kad nelabai sutarei su kitomis šokančiomis moterimis. Ar tik pasirodė?
Na kaip taip? Žinau, kad iš Rūtos Mikelkevičiūtės telefono už mane buvo balsuota ne vieną dešimtį kartų. Na, Rūta telefoną davė mūsų gerai draugei, kurios buvo išsikrovęs.
Su visomis panomis sutarėme! Šiaip net nebuvo tokių, su kuriais būtume pykęsi! Kol kas nebuvo jokios konkurencinės nuotaikos, tad ir pykčiams priežasčių neatsirasdavo.
Jei galėtum atsukti laiką, ar būtum dariusi ką nors kitaip?
Jei to būtumėt paklausę prieš vieną šou „Holivudas“, iš kurio taip pat po dviejų savaičių iškritau! Beje. Ten taip pat buvau paskelbta nenuoširdi. Tada buvau pasipiktinusi: negi turiu apie savo mėnesines pasakoti, kad mane nuoširdžia laikytų? Gal kvailai atrodo plastmasiniai dantys (tokio komplimento Milda sulaukė iš šokių projekto komisijos – aut. past.) nuo ausies iki ausies, tačiau aš nuoširdžiai tą darau ir nežadu kažkam teisintis.
Ką daryčiau kitaip? Nieko. Mes išėjome pakelta galva – išbalsavo, tačiau padarėme viską, ką galėjome. Jei net ir būtume gerai šokę, abejoju, jog tai būtų pakeitę rezultatus. Balsuojama tik principu „myliu-nemyliu“, į sugebėjimus nelabai kas kreipia dėmesį.
Kaip tu vertini tokį „myliu-nemyliu“?
Nieko čia nepakeisi. Kažkiek jau pažįstu šou pasaulį ir nebenoriu jo visai vertinti! Visa tai tik absurdo komedija, tad ir balsavimas už savo simpatijas, o ne nusipelniusius, buvo ir bus.
Gyvenu tame absurdo teatre, tačiau nesimėgauju – stebiu iš šono ir šypsausi.
Tačiau, atrodo, kad dėmesys tau labai patinka!
Dėmesio net ir nesistengdama gaunu! Kad ir studijų laikais – nei karto man pačiai nekandidatavus, kurso seniūne būdavau išrenkama aš. Kartą net sumaniau atlikti eksperimentą. Atvažiavus mokytis į Vilniaus pedagoginį universitetą, jau ketvirtame kurse, susitikau su būsimomis kurso draugėmis. Per susitikimą nepratariau anei vieno žodžio, tik beveik pabaigoje paklausiau: „Gal žinote, kur rasti tualetą?“. Ir ką gi: susirinkusios seniūne nusprendė paskirti mane.
O kaip vyras vertina žiniasklaidos suformuotą pakankamai „palaidą“ tavo įvaizdį?
Viskas taip iš lėto rutuliojosi, kad jis net nepastebėjo, į ką virto nekalti žaidimai!
Tačiau vyras neskaito nei komentarų, nei tų pačių mano rašytų straipsnių. Esu įsitikinusi, kad šio interviu taip pat nežiūrės. Tiesiog jam rūpi visai kiti interesai. Aš šiaip ir džiaugiuosi, jog nesidomi tomis idiotiškomis antraštėmis apie mane...
Kaip vyrui išmokti taip ramiai reaguoti?
Svarbiausia yra sugebėti priimti žmogų tokį, koks jis yra, ir mažiau klausyti, ką kiti sako, ką kaimynų šunys loja. Nes tu gyveni su žmogumi, turi nuomonę apie jį ir kitų kritika turėtų mažiausiai rūpėti.
„Sekspertės“ titulas irgi nemažai dėmesio pritraukia. Kaip tapai ja?
Kuomet vedžiau „Dviračio žinias plius“, buvo ruošiamas pirmasis vyrų žurnalo „FHM“ numeris. Arūnas Valinskas rekomendavo jo redaktoriui Aidui Puklevičiui viršelio nuotraukai pasikviesti mane. Tuo metu Trakuose dirbau anglų kalbos mokytoja – tai buvo šokiruojantis įvykis: „anglų kalbos mokytoja, nusirenkit“ – taip ir vadinosi straipsnis.
Žinoma, po pasirodymo ant viršelio teko atsisakyti darbo, bet aš dėl to nesigailiu. Dirbau tik iš idėjos – labai myliu anglų kalbą ir vaikus.
Tad jau susitikus su Aidu paklausiau, gal jiems reikėtų rašytojų. O jis man pasiūlė rašyti apie seksą – sutikau. Nors jei būtų apie automobilius ar orą siūlęs – vis tiek būčiau rašiusi!
Iš kur sėmeisi patirties sekso skilčiai?
Ką reiškia patirties? Žmogus, įmestas į pienuką, kapanojasi tol, kol sumuša sviestą.
Vienas labiausiai pavykusių eksperimentų žurnale buvo kuomet nusprendėme įvertinti į šalį atvežamus seksui skirtus žaisliukus. Nebuvo tokio žmogaus, kuris juos viešai išbandytų ir pareikštų savo nuomonę. Tad išbandžiau visus, bet beveik iki paskutinio išbrokavau, pasilikau tik vieną – iki dabar namuose turiu. Patariu visiems: tai be proto daug kainuoja, tačiau niekas neturėjo skelbiamo efekto.
O ką „sekspertė“ veikia dabar?
Seksperte buvau žurnale vyrams, dabar kitame, skirtame moterims, šiek tiek subtiliau rašau apie tas pačias sekso problemas. Tačiau jau jaučiu, kad išsisėmiau.
O gal yra minčių, kaip dar galėtum išnaudoti „sekspertės“ vardą?
Na, jei kalbat apie kokį verslo planą – aš jį turiu ir galiu išduoti. Norėčiau Lietuvoje įsteigti „strip car wash“ – mašinų plovyklą, kuriame darbuotųsi pusnuogės merginos ir vaikinai, žinoma. Negi nesmagu?
Kada įgyvendinsiu? Reikia sulaukti tinkamo laiko.
