Naujienų portalui tv3.lt L. Vaitkevičius pasakojo, kad augintinio atsiradimas namuose – kruopščiai apgalvotas ir suplanuotas žingsnis. Tiesa, viskas prasidėjo nuo kiek kitokio sūnaus noro.
„Dar vasarą Nojus pradėjo prašyti broliuko arba sesutės, tik vėliau užsimanė augintinio, nuolat kalbėjo apie šuniuką ir kačiuką. Kadangi antro vaikučio kol kas neplanuojame, o šuniukui sunkiai pasiryžtame dėl jiems reikalingo didesnio dėmesio, katinas liko saugiausiu variantu. Pradėjome domėtis, o artėjant šventėms tokia dovana atrodė tobuliausia“, – kalbėjo L. Vaitkevičius.
Sūnaus reakcija – labai keista
Taip Linas ir Rūta sparčiai ėmė ieškoti naujo šeimos nario. L. Vaitkevičiaus teigimu, sutuoktiniai nusprendė sūnui apie tai nieko nepasakoti ir padaryti kalėdinę staigmeną. Šventėms atėjus, katinėlį jiedu atnešė prie Kalėdų eglutės ir pakvietė sūnų išvysti dovaną.
„Nojaus reakcija buvo labai keista. Jis lėtai ir nedrąsiai ėjo prie katino, labai pasimetė ir tiesiog žiūrėjo. Tuomet su Rūta pradėjome šaukti iš laimės, jog pagaliau turėsime kačiuką, apie kurį taip svajojome. Pamatęs mūsų reakcijas, Nojus iškart puolė prie katino ir tryško iš laimės. Juokėmės, kad reakcijas paveldėjo iš mūsų, mat abu su Rūta taip pat sunkiai rodome emocijas išvydę staigmenas, dažnai pasimetame“, – sakė atlikėjas.
Išsirinkti veislę padėjo draugai
„Žemaitukas“ Linas atskleidė, kad jų augintinis – Tonkino veislės. Pasak pašnekovo, pora ilgai domėjosi, kokią veislę rinktis, o galiausiai net pasimetė.
„Vieni geriausių mūsų draugų turi būtent Tonkino veislės katiną. Jų sūnus yra Nojaus bendraamžis, jis puikiai sutaria su katinuku. Kadangi matėme jų draugystę, nusprendėme įsigyti tokį patį augintinį. Tonkinukai – šeimos katinai, mylintys vaikus, visiškai neagresyvūs ir antialergiški. Mums tiek užteko. O išvydę baltą katiną, „išsilydėme“ dar ir dėl jo grožio“, – tikino vyras.
Vardą augintiniui išrinko sūnus
Linas su žmona Rūta vis paklausdavo Nojaus, kokiu vardu norėtų pavadinti savo augintinį. Anot jo, sūnus vis sakydavo, kad jų namuose gyventų Mopsas. Tačiau jam atsiradus namuose, berniukas išrinko kitą vardą: „Kai paprašėme Nojaus sugalvoti vardą, jis nedvejodamas pasakė – Boksas. Mes tik nusijuokėme ir nusprendėme – tebūnie.“
Baimės nepasiteisino
Pasidomėjus, kaip jiems sekasi namuose atsiradus naujam šeimos nariui, L. Vaitkevičius neslėpė, jog iš pradžių būta daug nerimo. Tačiau baimės netrukus išgaravo – Boksas greitai priprato prie naujos aplinkos.
„Apsidairęs namuose jis leidosi būti paglostomas, naktį atėjo į mūsų lovą. Miegojo tiek ant Rūtos, tiek ant Nojaus. Negalėjome patikėti ir kartu džiaugėmės, kad jo adaptacija tokia lengva. Vienintelis skirtumas yra tas, jog reikia saugoti katiną, kad kur nors neužlįstų ar netyčia neužmintume.
Juk dar reikia priprasti, kad prie kojų laksto mažas gyvūnėlis. Kadaise jau esame turėję katiną, tačiau su juo mums labai nepasisekė. Tikimės ir esame nusiteikę, kad su šiuo draugausime iki jo gyvenimo galo“, – tikino L. Vaitkevičius.
