Sekmadienį, sausio 15 d. sostinės „Ūkio banko“ teatro arenoje vykusios tiesioginės transliacijos metu paaiškėjo didžiausio lietuviško talentų šou „Lietuvos talentai“ nugalėtojas. Juo tapo Andrea Bocelli kūrinį „Melodramma“ atlikęs Marius Petrauskas. 26-erių metų vaikinas iš nedidelio Degaičių kaimo Telšių rajone publiką sužavėjo savo nuoširdumu. Panašu, kad atkaklumas, ryžtas ir betarpiško ryšio su klausytoju siekimas, Mariui galiausiai suteiks galimybę dainuoti plačiajai auditorijai.
Finale palaikė draugai ir mama
Marių sostinėje palaikė iš Šilalės atvykęs draugas ir mama, tačiau anot paties atlikėjo palaikymą jis visuomet jautė ir iš tėčio bei savo merginos. Klausiamas apie tai, ką ketina daryti su laimėtais 10 tūkst. eurų, M. Petrauskas sakė jokių konkrečių planų neturėjęs. „Negalvojau, kad laimėsiu ir apskritai tuo dar netikiu. Neįsivaizduoju kur dėsiu pinigus. Automobilio nevairuoju, o labiausiai norėčiau investuoti, ypatingai jei kas prisidėtų išleidžiant rimtų kūrinių mano albumą. Galbūt dar įsigysiu muzikinę aparatūrą“, ‒ planai po finalo dalinosi jis.
„Lietuvos talentų“ superfinalas (nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko)
Šiuo metu M. Petrauskas užsiima pedagogine veikla, tačiau nors dirbti tenka daug, anot jo, užmokesti išties menkas. „Turiu kapelą, moterų ansamblį, taip pat mažų vaikų kolektyvą ir merginų chorą. Taigi vadovauju iš viso keturiems kolektyvams, tačiau tai darau už pusę etato. Kol kas ariau kaip arklys, nors gaudavau tik 400 Lt, o kaip bus toliau – nežinau. Nesvarbu, ar būčiau laimėjęs ar ne, žadėjau kilti, siekti daugiau, nes negaliu pragyventi iš to, ką uždirbu“, ‒ kalbėjo jis.
Su muzika – nuo mažų dienų
Dainininkas pasakojo į kultūros namus lydimas tėčio ir mamos pradėjęs vaikščioti nuo penkerių metų. „Pradėjau groti fortepijonu, o tėtis ėmėsi versti dainuoti. Iš tiesų dainuoti mokiausi dainuoti su tėčiu, kuris mane „laužė“ kaip reikiant ‒ viskas prieidavo iki ašarų. Būdavo taip, kad stoviu scenoje, dainuoju, tačiau nejudu. Tuomet mama ėmėsi režisūros, liepdavo judėti, išsilieti, atiduoti žiūrovui visą save. Taip pamažu ir pralaužė“, ‒ apie savo muzikinės karjeros pradžią pasakojo Marius.
„Lietuvos talentų“ superfinalas (nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko)
Vėliau jis pusę metų mokėsi groti klarnetu muzikos mokykloje, tą pačią specialybę išlaikė įstojęs į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Visgi galiausiai vienam iš dėstytojų pastebėjus, kad vos turėdamas laisvą minutę Marius pradeda dainuoti, jis pradėjo mokytis dainavimo.
Vokalo studijų konservatorijoje Marius iki galo nebaigė, taigi su jo kaip dainininko profesionalumo stygiumi susiję „Lietuvos talentų“ komisijos komentarai yra pagrįsti. Konkrečių planų tęsti studijas atlikėjo planuose kol kas nėra. „Šiandien vis tiek galėjau daug geriau pasirodyti, tačiau koją pakišo jaudulys, nes kuomet reikėjo kelti aukštas natas mano balsas pradėjo strigt. Tokie dalykai nutinka tik dėl jaudulio“, ‒ kalbėjo jis pridurdamas, kad nepaisant visų aplinkinių raginimų išlikti ramiam jam visgi nepavyko.
Televizijoje – ne naujokas
Televizijos žiūrovai Marių prisimena dar iš tų laikų, kai jis dalyvavo realybės šou „Dangus 2“. Visgi pats dainininkas pažymi, kad dabar bandymas įsiveržti į muzikos ir pramogų industriją bus gerokai solidesnis. „Danguje“ aš dažniausiai dainuodavau „častuškas“, grodavau armonika ir buvau pristatomas kaip tikras žemaitis. O mano širdis linksta prie klasikinės muzikos, tiesa, ne tos tikrosios, daugiau galbūt pop-klasikos. Atliekant tokias dainas mano širdis atsigauna“, ‒ tvirtino jis.
Nepaisant per pastaruosius metus užklupusių sunkumų Marius atsisako likimo skriaudžiamo žmogaus rolės, o savo pasirodymą finale sakė skyręs artimiesiems. „Mano draugė patyrė persileidimą, kuomet jau buvo ketvirtas nėštumo mėnuo. Taigi skyriau dainą tam vaikeliui, taip pat praėjo jau aštuoneri mėnesiai kaip mirė mano sesė. Jai tuomet buvo keturiolika metų ir jai taip pat skyriau savo pasirodymą“, ‒ apie asmenines netekti kalbėjo atlikėjas.
Pasakyti, iš kur ima jėgų tam, kad taip atkakliai žengti į priekį, Marius tiksliai negalėjo. „Aš neįsivaizduoju. Mano mirusi sesė sirgo cerebriniu paralyžiumi ir buvo daltonikė, tačiau grįžęs iš koncerto, pavargęs ar suirzęs dėl ko, aš prie jos prisiglausdavau, padainuodavau, tuomet ji pradėdavo juoktis ir visa įtampa dingdavo. Galbūt ji man padėjo“, ‒ garsiai svarstė atlikėjas.
Pinigai laimės nesuteikia
Klausiamas apie tai, ar pergalė „Lietuvos talentuose“ nėra tarsi atpildas už patirtus sunkumus, Marius sakė, kad tai, o juo labiau piniginis prizas negali būti džiaugsmo šaltiniu. „Laimės nenusipirksi. Man yra buvę, kad daug koncertuodamas kokį mėnesį turi 10 tūkst. litų, bet aš nesijaučiau laimingas. Geriau duodavau pinigus mamai“, ‒ kalbėjo dainininkas, taip pat pripažindamas, kad dėl savo tokio gerumo yra ne kartą nukentėjęs.
Talentingasis žemaitis sakė, kad po penkerių metų įsivaizduoja save kaip klasikinių kūrinių atlikėją. „Svajonė aišku yra tokia, kad kartu grotų simfoninis orkestras. Taip, yra tekę dainuoti su simfoniniu orkestru Klaipėdoje, tačiau su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jau būtų visai kitaip, tikra pasaka“, ‒ šypsojosi Marius.
