Britui, vokiečiui ar kitos Vakarų Europos valstybės piliečiui sunkiai paaiškintumėte, kas yra sanitarinė diena ir kas per ją daroma. Lietuvoje ji egzistuoja nuo sovietmečio ir kol kas neturėtų išnykti. Pirmoji iš didžiųjų bibliotekų Vilniuje – Vilniaus universiteto (VU) centrinė biblioteka – panaikinusi tokią dieną teigia, kad tai daugiau tradicija nei nauda. Kitos šalies bibliotekos pripažįsta taip sukeliančios nepatogumų skaitytojams, bet tokį reliktą laiko „visai neblogu dalyku“.
Sanitarinę dieną tvarko fondus
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka duris skaitytojams užveria ir sanitarinę dieną turi paskutinę mėnesio dieną. Kaip teigė šios bibliotekos direktorius Petras Zurlys, šią dieną tvarkomi ir tikrinami fondai. Direktoriaus teigimu, per dieną bibliotekoje apsilanko daugybė skaitytojų, kurie išmaišo, išvarto knygas ir taip yra sujaukia fondus, todėl ir reikalinga sanitarinė diena.„Per dieną fonduose apsilanko 500 žmonių. Bet kuris skaitytojas, išsiblaškęs studentas, kad ir ne iš blogos valios, paima iš vienos lentynos knygą ir padeda į kitą. Tos knygos, jeigu netikrinsi fondų, gali dingti amžiams. Patikrinti prie skaitytojų fondus nėra įmanoma – jie [skaitytojai] pyksta, nori laisvai, ramiai kuistis po tuos fondus“, – pasakojo P. Zurlys.
Pasak bibliotekos direktoriaus, būtų teisinga, jeigu sanitarinę dieną visos bibliotekos turėtų vienu metu arba šios dienos visai atsisakytų, tačiau taip pat pridūrė, kad viešosioms bibliotekoms tokia diena reikalinga.
„Kai kurios bibliotekos atsisako, mokslinės bibliotekos neleidžia skaitytojų į savo fondus – darbuotojas priima užsakymą ir atneša knygą į skaityklą, todėl maža tikimybė, kad išmaišytų [fondus], o mes paleidžiam [skaitytojus į fondus]“, – pridūrė A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius.
„Kai buvo geresni laikai, gaudavom spirito ir pervalydavome fondus, kad neužsikrėstų grybeliu. Dabar to spirito ir dezinfekcinių priemonių niekas negauna, bet kartais pasamdom dezinfekcines tarnybas. Taip pat pašluostome langus, švarinamės, tvarkomės“, – atliekamus darbus švaros dieną vardijo P. Zurlys.
Per metus nedirbo 12 dienų
VU centrinė biblioteka sanitarinės dienos atsisakė dar 2009-aisiais . Šios įstaigos gen. direktorė Irena Krivienė LRT tarnybai teigė, kad biblioteka yra vieša erdvė ir viešas paslaugas teikianti įstaiga, todėl šias paslaugas turinti teikti maksimaliai dažniau ir daugiau.
„Gerindami paslaugų kokybę ir informacijos prieigą mes nutarėme atsisakyti sanitarinės dienos. Juo labiau, mums ji buvo ne visai reikalinga. Juk bibliotekos fondai, atvirose lentynose sudėtos knygos turi būti tvarkomi kasdien. Kodėl tą sanitarinę dieną biblioteka turėtų būti uždaryta?“, – teiravosi I. Krivienė.
VU centrinės bibliotekos direktorė paskaičiavo, kad per metus biblioteka dėl sanitarinių dienų paslaugų neteikdavo 12 dienų. „Visgi, mes esame išlaikomi iš valstybės biudžeto. Turėtume suprasti, kad lyg ir ne visai turime teisę apriboti mūsų vartotojų atėjimą į biblioteką 12 dienų“, – sakė I. Krivienė.
Vokietis negalėjo suprasti
Pasak I. Krivienės, dėl sanitarinių dienų būdavo nepatenkintų studentų, sulaukta ir pakankamai daug priekaištų. Šios dienos reikšmės neįmindavo ir užsieniečiai. „Netgi įdomi situacija prieš kelis metus buvo, kai organizavome seminarą. Buvo atvažiavęs lektorius iš Brėmeno viešosios bibliotekos ir kai vienas iš seminaro dalyvių lietuvių paklausė apie sanitarines dienas, tai jis [lektorius] nesuprato, turėjom daug aiškinti, kas yra ta sanitarinė diena.
Ir kai suprato, kad diena, uždara skaitytojams, pradėjo domėtis, kodėl ji yra ir kodėl mes neleidžiam skaitytojų. Europos ir Vakarų universitetų bibliotekose sanitarinės dienos iš tiesų nėra“, – patikino I. Krivienė.
Kad sanitarinės dienos sukelia nepatogumų skaitytojams sutinka ir A. Mickevičiaus bibliotekos direktorius: „Jei būčiau skaitytojas, sakyčiau, kad nebūtų [sanitarinių dienų]. Bet iš bibliotekininko taško nėra blogas dalykas. Sanitarines dienas vertinčiau ir teigiamai – likęs toks reliktas iš senų laikų, bet jis visai nėra blogas“, – mano P. Zurlys.
Sanitarinė diena Lietuvoje egzistuoja nuo sovietmečio. Nepriklausomybės metais ji įtvirtinta ir teisiškai. Kultūros ministerijos 1998 m. parengtose Bendrosiose naudojimosi biblioteka taisyklėse nurodoma, kad bibliotekos turi teisę vieną darbo dieną per mėnesį neaptarnauti skaitytojų.
Vytenis RADŽIŪNAS
