Naujienų portalui tv3.lt žinomas vyras papasakojo apie nepamirštamą šventę, linksmas situacijas bei atskleidė, kodėl iš 18-os kviečiamų žmonių atvyko tik 2.
Pradėdamas pokalbį apie bernvakarį Vytenis kalbėjo, kad jo šventėje dalyvavo tik 2 žmonės. „Sukūriau bernvakario grupę feisbuke ir sudėjau į ją visus busimų vestuvių šventėje dalyvausiančius vyrukus. Jų buvo apie 18. Kas keisčiausia, kad liko tik 2, kurie sukūrė linksmą bei kuklų pasibuvimą. Normalu, kad sunku didelei vyrukų grupei suorganizuoti šventę, kad viskas visiems tiktų ir patiktų. Buvo parinkta ir neeilinė savaitės diena – sekmadienis. Daug kam tą dieną buvo koncertai ar darbai. Kitiems sekančią dieną reikėjo į darbą ir negalėjo atvykti iš Vilniaus ar Kauno“, – kalbėjo pašnekovas.
Vytenis nė neįtarė, kokios staigmenos jo laukia. „Iš tikrųjų, nieko nežinojau. Sekmadienio rytą man pasakė, kad turiu būti pasiruošęs 11.30 val. ir atvažiuos manęs paimti. Atvažiavo ir išsivežė būsimas vestuvių liudininkas Deividas. Tuomet pakeliui paėmėme Justinos geriausią draugą Modestą. Jie nusivežė į vieną gražiausių Klaipėdos vietų – uostą, kur stovi be galo daug jachtų ir laivų. Jie užsakė iš kavinės maisto, prigriebė keletą butelių šampano ir įsisodino į laivą. Laivo pavadinimas neiškrenta iš galvos – „Baracuda“. Plaukiojome po uosto akvatoriją, vaišinomės šampanu, skanavome užkandžiais, dainavome bei turėjau atlikti keletą parengtų užduočių. Jas atlikęs gavau ir dovanų.
Vėliau grįžome į uostą. Pasiėmėme dekutį, likusius užkandžius ir muzikos kolonėlę. Patraukėme Palangos link, kadangi buvo šilta, geras oras. Nuėjome prie jūros ir pasidarėme pikniką su šokiais bei muzika paplūdimyje.
Tuomet patraukėme Basanavičiaus gatvės link ir šventę užbaigėme viename garsiame Basanavičiaus gatvės viduryje įsikūrusiame bare. Čia sutikau draugužį Mino, kuris tai pat pasveikino ne tik su artėjančiomis vestuvėmis, bet ir palinkėjo gero užbaigimo“, – apie bernvakario detales kalbėjo Vytenis.
Tiesa, šioje šventėje turėjo dalyvauti ir puikiai žinomas šalies atlikėjas: „Berniukų vakarėlyje tai pat turėjo ir labai norėjo dalyvauti dainininkas Radži, bet, gaila, jam buvo koncertas Utenoje.“
Nepaisant to, kad jie bernvakarį atšventė trise, tačiau, kaip tikino Vytenis, buvo nepaprastai smagu. „Labiausiai įsimintina šventė yra ta, kuri netikėtai prasideda ir netikėtai linksmai baigiasi. Taip linksma buvo gal dėl to, kad nebepamenu, kada pabuvojau tik vyriškoje kompanijoje be moterų. Manau, kad kartias reikia atsipūsti mums vyrams nuo moterų draugijos, kaip ir moterims“, – šypteli jis.
Pašnekovas juokėsi, kad viena kuriozinė situacija jį itin pralinksmino. „Viena situacija, kuri sukėlė daug juoko buvo tada, kuomet ėjome Basanavičiaus gatvės link. Pasistatėme kolonėlę, pasileidome muzikos ir pradėjome šokti. Kadangi ėjome nuo jūros, tai dar buvau basas, ir batus pasidėjau ant žemės. Šokau basas, o praeiviai pagalvojo, kad mes uždarbiaujame ir į batus norėjo įmesti pinigų. Taip buvo juokinga ir linksma“, – su šypsena veide kalbėjo vyras.
Jau visai netrukus Vytenis ir Justina žengs didį žingsnį ir sumainys aukso žiedus. Vytenis neslėpė, kad su kiekviena diena jaudulys vis didėja.
„Sunkiau išeina užmigti naktimis. Daug visokiausiu minčių: kaip kas bus, ar viską spėsiu, ar kažko nepamiršiu ir panašiai. Per metus laiko mūsų gyvenimo supratau, kad gyvenimas mums dėlioja kortas taip, kaip jis nori. Per tuos metus patyrėme daug visko – ir skausmo, ir ašarų, ir džiaugsmo bei gražių akimirkų.
Praėjome ir ugnį. Perbridome ir vandenį, bet, kaip bebūtų, visur ir visada kartu. Visko buvo. Krovėmės lagaminus... Tiek vienas, tiek kitas, ir vėl atgal išsikrovėme. Bet metai bėga, esame abu 30-mečiai, niekur čia nenubėgsi – esame jau subrendę ir pilnai išsilakstę. Dabar mums rūpi šeima, bendras verslas ir gyvenimas kartu. Juk vienas be kito, kaip bebūtų, gyventi negalime. Nes be proto abu mylime vienas kitą. Nors kartais kyla visokių dvejonių ir abejonių, bet čia natūralu. Juk tai būna ne tik mums, bet visiems“, – atvirai kalbėjo jis.
Kaip jau minėjo Vytenis, jų santykiuose buvo visko, tačiau jis žino, kad nori tapti jos vyru ir su nekantrumu laukia vestuvių dienos.
„Mes, kaip ir visos poros, išgyvename buitį. Namų be dūmų nebūna ir idealių santykių tai pat nebūna. Jei viskas būtų kaip sviestu patepta, vis tiek nebūtų gerai, nes būtų neįdomu gyventi. Tad galiu pasakyti, kad esu tvirtai pasiruošęs tapti Justinos vyru. Ne tik pasiruošęs, bet to trokštu. Kas gali būti baisu? Juk niekas nepasikeis. Tik Justinos pavardė, ir tai, kad ji bus oficiali mano žmona, o kaip gyvenome, taip gyvensime. Nepasakyčiau, kad čia naujas gyvenimo etapas prasidės“, – šypteli jis.
