Ar teko kada girdėti apie lietuvišką džinsą? Neabejotinai teks, nes dizainerė Aurelija Kaltenytė šių metų lapkritį Monte Karle pristatys kolekciją „Lithuanian denim“ (angl. lietuviškas džinsas). Anot autorės, lietuviško akcento šiai kolekcijai suteikia linas, kolekcijoje derinamas su džinsiniu audiniu.
Kolekciją dizainerė pristatys jau šių metų lapkričio 25–28 dienomis vyksiančiame „Jeans weekend“ (angl. džinsų savaitgalyje) Monte Karle, Monako Kunigaikštystėje. Ji varžysis dėl geriausiojo džinsų dizainerio vardo ir pretenduos į pagrindinį prizą – 5 000 eurų bei kolekcijos eksponavimą Dizaino namuose Paryžiuje. Pagrindinis šio renginio tikslas – atskleisti naujų ir jaunų, galinčių modeliuoti džinsus, dizainerių vardus ir susieti juos su džinsų mados industrija. Džinsinį audinį nėra lengva siūti, bet galbūt todėl jis ir traukia dizainerius, skatina ieškoti vis naujų silueto sprendimų ir apdorojimo būdų.
Džinsas – vienas mėgstamiausių kūrėjos A.Kaltenytės audinių, juk jis universalus, tinka visomis progomis, visais metų laikais, skirtingų stilių ir amžiaus žmonėms. Su šiuo audiniu galima žaisti – blukinti, pešioti, derinti su kitais audiniais, jis paklūsta netradiciniams kirpimams. Jis kaskart kitaip atrodo, net po kiekvieno skalbimo. Kurdama naują kolekciją Aurelija nusprendė pažaisti kontrastais suderindama tamsų neplautą kosmopolitišką džinsą ir baltą lietuvišką liną.
Ir džinso, ir lino audiniai yra kieti ir sunkiai pasiduoda transformacijai, tačiau jauna dizainerė drąsiai kuria sudėtingus siluetus. Mergina naudoja užtrauktukus, spaudes, kniedes, dėl to drabužiai būna lankstūs, laisvai krinta gražiomis klostėmis. Visi kolekcijos modeliai lengvai keičiami, pridedamos arba nuimamos atskiros detalės.
Ši kolekcija turi dar vieną akcentą – neįprastus galvos apdangalus. Aurelija šiuo metu gyvena spalvingame Londone ir žavėdamasi įmantriais musulmonių galvos apdangalais prisiminė, kad lietuviai turi ne prastesnių. Tad mėgstančios senus dalykus interpretuoti naujai dizainerės sugalvotas kolekcijos aksesuaras – aliuzija į galvos apdangalą, iki 19 a. Lietuvoje dėvėtą vedusios moters. Jis siūtas iš vientiso trijų metrų ilgio ir pusės metro pločio lino audinio. Šis aksesuaras kolekcijoje žaismingai keičiasi, tampa gobtuvu ar apykakle.
Štai dar vienas įrodymas: kad būtume originalūs, nereikia kas sezoną naujai išrasti dviračio – užtenka netradicinio požiūrio į tradicinius dalykus.
