Jokio alkoholio ir mėsos – tokia žinia pasitiko Simono ir Aistės vestuvių svečius, tačiau toks poros sprendimas niekam nekėlė nuostabos.
Simonas savo vestuvių kadrais bei įspūdžiais taip pat pasidalijo ir su tv3.lt skaitytojais. Žymus vaikinas atvirai papasakojo apie pačią gražiausią gyvenimo dieną bei jaudulį.
Kokias tradicijas savo vestuvių dieną norėjote puoselėti?
Šeimos židinio perdavimo, tuoktis bažnyčioje, naktį iki vestuvių miegoti atskirai.
Atsisakėte mėsos ir alkoholio – ar patys seniai su žmona juos esate išbraukę?
Alkoholio mano gyvenime nėra jau 9 metus. Ir džiaugiuosi kiekviena tokio sau mesto išbandymo diena. Mano žmona Aistė niekada nebuvo didelė išgėrimų ar mėsos mėgėja. Gyveno pakankamai sveikai ir iki manęs, o surengti būtent tokią šventę neturėjome daug svarstymų, nes giminaičiai dažnai nesupranta mūsų, tai norėjome jiems parodyti, kaip galima skaniai ir smagiai švęsti be alkoholio ir mėsos.
Kuri akimirka iš vestuvių dienos pačiam buvo įsimintiniausia?
Labai įsiminė kunigo Ričardo Doveikos žodžiai „Nepavėluok mylėti“. Mintis ta, kad kai kažkuris iš mūsų gulės mirties akivaizdoje, su šypsena galėtum pasakyti: „Aš nepavėlavau tavęs mylėti“. Tikrai dažnai būna, kad užsisukam tarp veiklų, darbų, rūpesčių, kasdienybės ir pamirštame mylėti. Galvojame vis kitą dieną, kitą savaitę kažką padarysime savo antrai pusei, bet taip tas laikas nepastebimai ir bėga.
Kaip reagavote, kai pamatėte jaunąją su suknele?
Suknelės, kaip ir pačios jaunosios, tą dieną buvau visai nematęs, miegojom atskirai, čia tokios kaip ir tradicijos... Ją atvedė ir davė jos ranką tėtis Vytautas, o Aistė, tada dar mano būsima žmona, atrodė labai gražiai. Kaip nulipusi nuo torto (kur būna tokios statulėlės jaunųjų)
Jei ne paslaptis, kiek kainavo iškelti tokias vestuves?
Biudžeto jokio neturėjome. Darėme viską, kaip norime, per daug neprakaituodami. Tvirtai žinojau, kad viskas bus gerai ir tai bus mūsų vestuvės ir atsiminimai. Iš pradžių norėjome, kad viskas būtų kuo labiau nestandartiškai, nes tos standartinės vestuvės kelia žiovulį. Gal ir nepavyko nuklysti toli nuo to standarto, bet visas tas miksas buvo mūsų vestuvių šventė.
Žiedams dėžutę darėte pats – ar esate nagingas vyras, mėgstate tokius darbus?
Mano (dabar jau mūsų) pavardė yra Dailidė. Dailidė yra ir senas amatas, daryti įvairius darbus/daiktus iš medžio, rankiniais įrankiais. Aš labai mėgstu tokius įvairius darbus. Pats namuose nesunkiai pagaminu komodą, žygyje išsidrožiu šaukštą ar vestuvėms dėžutę, kuri liks visam gyvenimui. Mes su Aiste prieš kelis mėnesius nusipirkom namą ant vandens, kurio visą vidų įrenginėju pats, žinoma, iš medžio. Tai, tikriausiai, yra užkoduota mano genuose, nes man nuoširdžiai tai labai patinka. O dar man tai ir puikiai gaunasi, tai kodėl gi ne. Vieni savo malonumui tapo paveikslus, lipdo molį ar kuria papuošalus, aš su pjūklu ir suktuku ką nors sukioju. Tai savotiškas saviraiškos būdas.
Kokios žmonos savybės labiausiai jus žavi?
Mane žavi jos visuma. Ji labai talentinga ir gali absoliučiai viską. Ko besiimtų, ji padaro tai labai atsakingai ir gerai. Jai yra 26 metai ir ji jau 20 metų groja Arfa. Pagal laimėtus pasaulinius konkursus, ji yra geriausia Lietuvoje arfininkė. Žavi jos užsispyrimas ir valia. Jos atjauta gyvūnams ir pasaulio šiukšlinimui. Jai skauda dėl to ir mane tai įkvepia pokyčiams tiek pačiam, tiek motyvuoti pokyčiams kitus.
Kur kopinėsite medų?
Kaip tik dabar rašau iš skrydžio, kurį skrendame jau 10 valandų. Viso šis skrydis trunka 12h. Skrendame į Singapūrą, pavakarieniaujam čia ir kylam į Balio salą. Čia praleisim kelias savaites, pakopinėsim tą medų ir pakeliausim.
