Nors nemaža dalis gyventojų vis dar neigiamai vertina psichikos problemų turinčių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, šis nusistatymas pamažu švelnėja.
Kaip rodo viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ šiais metais atliktas tyrimas, 37 proc. apklaustųjų nuomone, psichikos negalią turintys žmonės negalėtų dirbti apmokamo darbo. Būdami darbdaviais, 46 proc. tyrimo dalyvių psichikos sveikatos problemų turintį asmenį priimtų fiziniam darbui, nereikalaujančiam jokios kvalifikacijos.
Dar 9 proc. apklaustųjų teigė, kad sutiktų įdarbinti tokį asmenį techninio pobūdžio darbui biure, 7 proc. - fiziniam darbui, reikalaujančiam kvalifikacijos. 30 proc. apklaustųjų pripažino, jog tokio žmogaus į darbą nepriimtų.
Kas trečias (33 proc.) respondentų teigė asmeniškai pažįstantis psichikos negalią turinčių asmenų, iš kurių dažniausiai nė vienas nedirbo.
Atsakomybę už tai, kad psichikos problemų turintiems žmonėms sunku įsidarbinti, apklausos dalyviai dažniausiai buvo linkę priskirti visuomenei (35 proc.) bei valstybei (34 proc.). Dar 17 proc. respondentų paminėjo darbdavius, 12 proc. įvardijo pačius psichikos problemų turinčius asmenis.
Kaip spaudos konferencijoje penktadienį teigė viešosios įstaigos direktorė Karilė Levickaitė, rezultatai nėra labai džiuginantys, tačiau pažvelgus į dinamiką ir lyginant ankstesnių metų rezultatus, galima pastebėti teigiamas tendencijas.
„Prieš dvejus metus į klausimą, ar psichikos negalią turintys asmenys galėtų dirbti apmokamą darbą, teigiamai atsakė 40 proc., šiais metais - 63 proc. Neigiamai atsakiusių asmenų anksčiau buvo 57 proc., o naujausi rezultatai rodo, kad jų yra jau 20 proc. mažiau“, - kalbėjo K.Levickaitė.
Apklausų rezultatai, anot jos, rodo, kad visuomenė yra labiau pasirengusi į darbo rinką priimti žmones su psichine negalia, tačiau tam, kad jie galėtų atrasti savo vietą darbo rinkoje ir joje išsilaikyti, dar reikia ir specialių paslaugų.
Pasak viešosios įstaigos „Mokymų tyrimų vystymo centro“ ekspertės Marijos Veniūtės, Lietuvoje yra daugiau kaip 30 tūkst. psichikos negalią turinčių žmonių. Apie 60 proc. turinčiųjų psichikos problemų norėtų dirbti, tačiau realiai tai daryti gali apie pusė.
Kaip pastebi M.Veniūtė, psichikos negalią turinčių žmonių įdarbinimo paslaugos vis labiau vystomos, atsiranda įvairūs bendruomeninių paslaugų komplektai.
„Tokiems žmonėms gali būti teikiama įdarbinimo asistento paslauga, gali būti teikiamos priešdarbinės, profesinės, darbinės reabilitacijos paslaugos. Kai žmogus praeina visus šiuos procesus, jis gali įsitvirtinti darbo rinkoje, bet jam gali reikėti ir palaikymo. O kiekviena iš šių paslaugų kainuoja“, - teigė ekspertė.
Anot jos, pigiausia psichikos negalią turinčių žmonių įdarbinimo paslauga - asistentai, kurių darbas kainuotų maždaug 1,8 tūkst. litų. Tuo metu brangiausios paslaugos ir jų komplektai gali atsieiti ir dešimt kartų daugiau.
Kaip teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys, ministerija artimiausiu metu rengiasi svarstyti darbo asistentų paslaugų įteisinimo ir jų finansavimo klausimą.
„Dabar įstatyme akliesiems numatytas padėjėjas, klausos negalią turintiems numatytos gestų kalbos vertėjo paslaugos. Artimiausiu metu diskutuosime dėl asistentų įteisinimo psichikos neįgaliųjų grupei“, - teigė A.Šlekys.
Anot jo, psichikos problemų turintys asmenys taip pat galėtų įsilieti jau į veikiančias neįgaliųjų užimtumo ir įdarbinimo skatinimo schemas. Jų įdarbinimą skatina ir besikeičianti darbo rinkos situacija.
„Anksčiau turėjome daug darbo ieškančių, o darbo vietų buvo nedaug. Dabar visiškai priešinga situacija, Todėl ir darbdaviai dažniau atsižvelgia į neįgaliuosius“, - teigė A.Šlekys.
Pasak jo, 2005 metais teritorinės darbo biržos įdarbino tik 3,2 tūkst. neįgaliųjų, o pernai šis skaičius išaugo iki beveik 8 tūkst. Nepaisant to, neįgaliųjų užimtumo lygis šalyje išlieka žemas - jis siekia tik kiek daugiau kaip 20 proc. Tuo metu bendras užimtumo lygis šalyje yra beveik tris kartus didesnis - apie 65 proc.
Kaip pastebėjo M.Veniūtė, neįgaliųjų dirbti neskatina ir šiuo metu veikianti darbingumo lygio nustatymo ir paramos sistema. Anot jos, žmonės su psichikos negalia dažniausiai dirba nekvalifikuotus darbus, ne pilną darbo dieną, ir gauna minimalų darbo užmokestį, kuris ne itin skiriasi nuo neįgalumo pensijos.
„Pati problema glūdi darbingumo lygio nustatyme. Žmogaus darbingumo procentas apriboja jo galimybes gauti geresnį ir geriau apmokamą darbą“, - teigė ekspertė.
Anot jos, dar viena problema - turintieji psichinę negalią, kuriems darbingumo lygis nustatomas neterminuotam laikui. Tikslus šių žmonių skaičius nežinomas, nors daugelis jų gali būti potenciali darbo jėga.
„Ši žmonių dalis labai didelė. Galėtumėm kalbėti apie skaičių perkopiantį 10 tūkst. Tas drumstas skaičius lemia, kad mes nežinome, ar šie žmonės realiai gali dirbti, ir iš viso, kaip juos surasti, kuo jie užsiima ir kaip jie gyvena. Tikėtina, jog dauguma šių žmonių būtų didžiulis potencialas integracijai į darbo rinką“, - kalbėjo M.Veniūtė.
