Sutuoktinius papiktino tai, kad įmonę reklamuoja žmonės teisti už prievartavimą.
Socialiniuose tinkluose Jurgis išsakė savo nuomonę: „Mes su Erica labai rimtai žiūrime į seksualinius nusikaltimus ir į smurtą prieš moteris. Už tai nusprendėme palikti „Telia Lietuva“. Reklaminiai veidai arba rezonuoja, arba nerezonuoja vertybiškai. Savo įvaizdžio pagalba gali pritraukti naujus klientus, bet taip pat gali juos ir prarasti. Jie siunčia visuomenei ir papildomas žinutes – šiuo atveju, kad „Telia“ rimtai nežiūri į seksualinį smurtą. Mums smurtas prieš moteris yra pirmo svarbumo problema ir tiesiog negalime mokėti pinigų įmonei, kuri paslaugas, skirtas jaunimui, reklamuoja žmonėmis, teistais už grupinį išprievartavimą.
Tikime, kad savo piniginėmis mes ne tik perkame prekes, bet ir siunčiame įmonėms bei visuomenei signalus apie mūsų pačių vertybes. Tai, kas mums yra faina, tai, kas mums rūpi ir tai, ką palaikome ir tai, ko ne. Mūsų šeimai pirkti paslaugas su jų veidais ne tik sukelia diskomfortą kaip klientams, bet ir kelia nepasitikėjimą įmone, kuri save laiko nepriekaištingos reputacijos lydere socialinės atsakomybės srityje ir kaip vieną iš vertybių deklaruoja „care“ (rūpinimąsi).
Mūsų akimis šis reklaminis pasirinkimas skleidžia kaip tik priešingą – „don’t care about gang rape“ žinutę, todėl ir paliekam „Telia“. Paliekam ir už tai, kad tikime, jog tai siunčia mūsų jaunimui labai ne kokį signalą apie seksualinį smurtą ir jo pasekmes. Žinoma, daug kas sakys, jog broliai atliko savo bausmę, jog tai įvyko labai seniai, praėjo užtektinai laiko ir jie padarė labai daug Lietuvos labui krepšinio aikštelėje. Kiekvienas turi teisę į savo asmeninę nuomonę, tačiau kažin ar komentuojantys, kurių dauguma yra vyrai, niekada nebuvę prievartavimo aukomis, turi teisę nuspręsti kas yra „užtektinai“ laiko atleisti ir pamiršti tokį nusikaltimą.
Kažin ir ar tai gali padaryti įmonė, viešai brukdama reklamą ir tokiu būdu asocijuodama savo prekės ženklą ir paslaugas su jų nusikalstamą istorija bei primindama skaudžią patirtį visoms tokių nusikaltimų aukoms. Patys pasirenkame, ką prisiminti pagal tai, kas mums yra svarbu. Į krepšinį žiūrim rimtai – už tai prisimename kiekvieną rinktinės pergalę ir pralaimėjimą nuo Barselonos olimpiados. Į nepriklausomybę žiūrime rimtai – už tai garbiname sąjūdžio lyderius ir nepriklausomybės akto signatarus. Į smurtą prieš moteris ir išprievartavimus žiūrim ne taip rimtai.
Kad „Telia“ pasirinko reklamuoti „Ežį“ su nuteistais prievartautojais nerodo, kad mes pamiršome praeitį, bet tai, kad 2020 metais grupinis žaginimas vis dar nėra tai, kas mūsų visuomenei sukeltų rimtą atmetimo reakciją. Kas ketvirta moteris Europoje yra patyrusi seksualinį ar fizinį smurtą. Lietuvoje beveik kas trečia pagal 2015 metų duomenis. Daugelis niekam nepraneša iš baimės, iš gėdos ar bijodamos, kad institucijos ir visuomenė rimtai į tai nežiūrės. Pranešimas apie išpuolį dažnai gali būti taip pat traumuojanti patirtis dėl sulauktų reakcijų. O jos būna ir tokios, kad moteris yra pati kaltinama, „tai nereikia raitytis diskotekose ar provokuojančiai rengtis“ lyg tai būtų savaiminis smurto pateisinimas, bausmės taip pat dažnai būna juokingos.
Už išpuolį auka dažniausiai sumoka dvigubai, jeigu vis dėl to nusprendžia kreiptis pagalbos. Brolių Lavrinovičių reklamos mums yra nuolatinis priminimas kaip „nerimtai“ mes vis dar žiūrime į seksualinį smurtą prieš moteris Lietuvoje. Jų istorijos moralas yra tas, kad gerai žaisdamas krepšinį gali išpirkti savo kaltes ir pasiekti aukštumas. Bet taip pat siunčia signalą, ir šiuo konkrečiu atveju jaunimui, pagrindinei „Ežio“ auditorijai, jog smurtautojams egzistuoja pilnavertis gyvenimas po išprievartavimo. O merginoms siunčia signalą, kad tavo išpuolikui viskas gerai baigsis. Norėtųsi vietoj to nusiųsti „viskas bus gerai“ signalą išžaginimo aukoms, kurioms to labiausiai ir reikia.
Pagalvojimui: kiek mes turime sėkmės istorijų iš pačių aukų – merginų bei moterų, kurios patyrė smurtą, išgyveno, pasiekė karjeros aukštumas ir sukūrė šeimas. Kiek? Moterų daug, o istorijų beveik nėra. Nes Lietuvoje tai vis dar yra tabu tema. Tačiau kiekvienas ir kiekviena, patyrę seksualinį smurtą, ar žinodamas draugę, mamą, sesę, pusseserę, bendradarbę, išgyvenusią tokį įvykį, žino, kaip sudėtinga yra vėl atsistoti ant kojų po tokios traumuojančios patirties. Ir niekas nedrįstų joms pasakyti, kad „gana kentėt, gi užtektinai laiko praėjo“.
Aukos, išgyvenusios smurtą, turėtų būti laikomos herojėmis, o ne užpuolikai. Taip, mūsų šeima myli Lietuvos krepšinį ir mes tikime į nuteistųjų integraciją į visuomenę bei antro šanso davimą, propaguojame ir atlaidumą bei supratingumą, tais atvejais, kai žmogus išties deda pastangas išpirkti savo kaltę ir nuoširdžiai bando atitaisyti padarytą žalą. Tačiau, kaip vartotojai, negalime remti komercinės kampanijos, kuri kertasi su mūsų vertybių sistema, kuria gyvename ir siekiame įdiegti savo vaikams. Negalime mokėti pinigus įmonei, kuri savo reklamomis „normalizuoja“ smurtą prieš moteris. Už tai paliekame „Telia“, – feisbuke rašė J. Didžiulis.
Situacija kartojasi
2013-aisiais, dėl lygiai tokios pačios situacijos, Jurgis ir Erica buvo palikę „Bitę“. Tada dainininkas J.Didžiulis nusprendė atsisakyti mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugų dėl to, jog jas reklamuoja broliai Lavrinovičiai, kurie praeityje buvo teisti.
Praeityje už išžaginimą teistų brolių Kšištofo ir Darjušo Lavrinovičių veidais reklamoje pasipiktinę dainininkai negailėjo kritikos nei „Bitei“, nei broliams Lavrinovičiams.
„Mūsų šalyje verda šuršulas dėl gėjų teisių ir seksualinių mažumų tolerancijos. Politikai apsimetinėja dorovės karžygiais, bet niekas nepastebi, kad ši kampanija siunčia netiesioginę žinutę, jog kriminalinio pobūdžio seksualiniai iškrypimai yra atleistini. Ar visa Lietuva serga amnezija, vertybių šizofrenija, ar aš vienas durnas?“ – pasipiktinimą socialiniame tinkle dėstė J. Didžiulis.
Dainininkai socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi, kad ryšio tiekėjas, kurio paslaugomis naudojasi abu sutuoktiniai, drįsta rimtus nusikaltimus įvykdžiusius asmenis pasirinkti savo reklamos veidu.
„Tačiau „Bitė“ pati renkasi, kas jiems atstovauja. Aš jiems neatiduosiu savo sunkiai uždirbtų pinigų ir juos išleisiu kitur. Šiandien pastebėjau įdomų dalyką – kokie lietuviai tampa tolerantiški, kai kalbama apie krepšinį. Atrodo, kad viskas atleidžiama ir pamirštama, jei tik žaidi šventąjį žaidimą“, – prie savo vyro įrašo komentaruose rašė E. Jennings-Didžiulis.
Komentarai apie telekomunikacijų bendrovės reklamą neliko nepastebėti. Ryšio tiekėjas nusprendė atsisakyti krepšininkų paslaugų.
„Bitės“ atstovė ryšiams su visuomene Laura Bielskė neneigė, kad pasirinkimą atsisakyti brolių Lavrinovičių paslaugų lėmė kilusi pasipiktinimo banga.
„Išgirdome savo klientų pastabas ir komentarus, todėl „Bitės“ išmaniųjų mokyklos reklamą keisime“, – sakė L. Bielskė. Ryšio tiekėjo atstovė sakė, kad „Bitės“ veiksmus paskatino pastarųjų dienų komentarai.
Paklausta, ar dėmesį atkreipti padėjo Lietuvos dainininkų socialiniame tinkle „Facebook“ išreikšta nuomonė, atsakė, kad įsiklausoma į visų klientų nuomonę. „Jurgis Didžiulis yra vienas mūsų klientų, todėl jo nuomonė mums yra svarbi“, – sakė L. Bielskė.
Pateikė oficialų komentarą
Reaguodama į situaciją „Telia“ pateikė oficialu komentarą: „Rinkdamiesi žinomus žmones būti prekės ženklo veidais visada vadovaujamės „Telia“ vertybėmis ir atsižvelgiame į galimą reputacinį poveikį įmonei.
Ne išimtis ir naujoji „Ežio“ kampanija, kurioje iki metų galo už tą pačią sumą duodame 3 kartus daugiau duomenų. Šiai kampanijai pasirinkome įvairiose komercinėse reklamose, visuomeniniuose ir labdaringuose projektuose ne kartą dalyvavusius brolius dvynius Lavrinovičius. Per kelis dešimtmečius trukusią krepšininkų karjerą jie užsitarnavo ne tik šalies sporto ambasadorių vardą, bet ir didelės dalies visuomenės pasitikėjimą bei simpatiją.
Tai yra tie jų nuopelnai ir tie argumentai, dėl kurių mes pasirinkome brolius Lavrinovičius atstovauti ir „Ežiui“. „Telia“ besąlygiškai laikosi teisinės valstybės principų ir gerbia šių žmonių bei jų šeimų privatumą, todėl jokių komentarų apie tolimą šių žmonių praeitį negalime teikti nei iš moralinės, nei iš teisinės pusės.
Bet kuriuo atveju, mes suprantame viešai keliamos temos jautrumą ir apgailestaujame, kad mūsų reklama daliai visuomenės galėjo pasirodyti nepriimtina“, – rašoma komentare.
