Kaip baleto trupės meno vadovas, Aivaras Leimanis praėjusiais metais kartu su Estijos nacionaliniu baletu įgyvendino ambicingą projektą „Gulbių ežeras“, gamtoje šokant 100 “gulbių“ – 100 baleto artistų. Būta ir kitų įvairių patirčių rengiant pasirodymus neįprastose vietose, tai ir senovės Romėnų amfiteatras Italijoje, senovės architektūros griuvėsiai Atėnuose, įvairių užsienio šalių pilys. Kitais metais trupės planuose išvykos į Meksiką, Kiniją, Italiją, Ukrainą bei Rusiją, o šių šalių kiekviena scena yra tikras iššūkis. Todėl atsiradus galimybei bendradarbiauti su panašiu projektu Lietuvoje, Aivaras Leimanis su džiaugsmu sutiko bei ėmėsi įgyvendinti šią idėją.
Pasakodamas apie savo kuruojamą Latvijos nacionalinio baleto trupę, Aivaras Leimanis akcentavo jų turimą platų spektaklių spektrą: tik šiais metais planuojama rodyti 16 pilnametražių baletų, į metus vien Rygoje įvyksta apie 80 pasirodymų, o skaičiuojant kartu su gastrolėmis gaunasi apie 120 pasirodymų. Latvijos nacionalinio baleto repertuare yra visi dideli klasikiniai baleto pastatymai, bet vien klasika trupė niekada neapsiribojo. Statomi modernūs baletai, ieškomi novatoriški sprendimai. Šių metų pasaulinė Aivaro Leimanio Premjera „Karlsonas atskrenda“ pagal A. Lindgren pasakos motyvus tapo sezonu hitu, sulaukė didelio pasisekimo bei kritikų liaupsių, o bilietai žiūrovų išperkami likus trims mėnesiams iki bilietų platinimo pabaigos. Minėtas spektaklis buvo ruošiamas speciailiai „Ryga – Europos kultūros sostinė 2014“ renginių plejadai, kurioje jo kuruojama nacionalinio Latvijos baleto trupė aktyviai dalyvauja. Ryšium su šiuo Latvijai itin svarbiu įvykiu, nacionalinis baletas pristatys tik pasaulines Premjeras ir tik pagal latvių kompozitorių muziką.
Susitikime su Aivaru Leimaniu meno vadovas labai nuogąstavo, kad ankščiau šioje meno srityje įtemptai bendradarbiavę lietuviai bei latviai pastaraisiais metais šių itin artimų santykių nebepalaiko. Meno vadovas džaiugiasi atsiradusia galimybe atkurti bei išsikelti šį ilgametį ryšį į aukštesnį lygmenį.
A. Leimanis ypatingai akcentavo projekto techninės pusės klausimus, vienas jų – scenos dangos sausinimo priemonės. Meno vadovas pasidalino savo patirtimi šioje srityje: jo trupei šokant baletą Italijoje bei susidarius vakaro drėgmės bei prožektorių šiltųjų šviesų reakcijai scenos paviršius tapo rasotas bei labai slidus, kas vertė nerimauti dėl baleto artistų saugos bei veikė šokio kokybę. Todėl Trakų projekte šiam klausimui skiriamas ypatingas dėmesys – projekto techninė komanda ieško novatoriškų sprendimų, keletas iš jų jau rimtai svarstomi.
Jis labai detaliai susipažino su scenos statymo brėžiniais, kurių kopijas išsivežė net į gimtąją Latviją, tam, kad toliau palaikyti ryšį su projekto technine komanda bei asmeniškai dalyvauti scenos konstravimo procese, nes meno vadovui labiausiai rūpimas dalykas - jo kūrybos kokybėsneliečiamumas esant pakitusioms sąlygoms: vietoje įprastos teatro salės - scena sumontuota tiesiai ant vandens, kurioje nėra nei kulisų, nei stogelio bei kuri matoma iš visų pusių.
Projekto meno vadovė Tatjana Sedunova, taip pat dalyvavusi susitikime, tikisi, kad Lietuvos žiūrovai ir šiais metais palaikys Lietuvai labai didelę kultūrinę svarbą turinčią organizatorių iniciatyvą, nežiūrint į tai, kad praeitais metais vykstant analogiškam projektui neišvengta itin apmaudžių klaidų į kurias šiais metais bus ypatingai atsižvelgta: pakeista strateginė vieta; su renginiu dirba kita kompetentinga organizatorių bei technikų komanda, kuriai rūpi ne pelnas, o pati idėja; ieškomos novatoriškos išeitys scenos dangos sausinimo problemai spręsti; projekte maloniai sutiko dalyvauti plačią scenų ant vandens statymo patirtį turinti firma. Šiais metais scena bus montuojama ne pakrantėje, o tiesiai ant vandens nutolusi nuo kranto 20 metrų, ji neturės nei kulisų, nei stogelio, dėl ko ir susidarys žadamas šokio vandenyje įspūdis. Daugiausia dėmesio meno vadovės teigimu skiriama scenos matomumui: šiais metais žiūrovų parteriai bus konstruojami keliais aukščio lygiais, todėl apsilankę renginyje baleto mėgėjai liks tikrai patenkinti.
Šis rimtas ne tik Aivaro Leimanio, bet ir visos kūrybinės bei organizatorių komandos darbas nuteikia realiai svarstytiapie naujos, iš tikrųjų gražios tradicijos pradžią - rengti baleto pasirodymus atvirose gamtos bei architektūros erdvėse Lietuvoje.
Renginio globėjai: Trakų rajono savivaldybė bei Klaipėdos miesto savivaldybė
Bilietus platina: Bilietai.lt bei Ticketpro.lt
